Kelios dešimtys žmonių buvo sulaikyta prie Minsko traktorių gamyklos (MTZ), kur darbininkai streikuoja nuo pirmadienio, naujienų agentūrai „The Associated Press“ pranešė gamyklos streiko komiteto lyderis Siarhejus Dylevskis.
Tuo metu Baltarusijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad policija sulaikė tik du protestuotojus, o likusią minią nustūmė į šalį.
Kelias pastarąsias dienas policija nesikišo į taikius protestus. Sulaikymai prasidėjo likus kelioms valandoms iki pirmojo naujos Koordinavimo tarybos posėdžio. Taikų valdžios perdavimą turinti užtikrinti taryba smerkia A. Lukašenkos „bandymą užgrobti valdžią“ šalyje.
A. Lukašenka griebiasi šiaudo: ant protestuotojų siundo KGB, vėl pasipylė suėmimai
A. Lukašenka pavedė Baltarusijos KGB išaiškinti protestų organizatorius
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pavedė Valstybės saugumo komitetui (KGB) išaiškinti gatvės protestų organizatorius ir dirbti visu pajėgumu.
„Aliaksandras Lukašenka Valstybės saugumo komitetui pavedė išaiškinti riaušių gatvėse organizatorius, pažaboti jų veiksmus ir atskleisti tų riaušių finansavimo šaltinius Baltarusijoje“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA trečiadienį po komiteto posėdžio.
Jis taip pat sakė, kad žmonės Minske jau pavargo, nori tylos, todėl liepė Vidaus reikalų ministerijai neleisti, kad šalyje, o ypač Minske, vyktų tokios „riaušės“.
„Minske daugiau negali būti jokių riaušių. Žmonės pavargo, reikalauja taikos ir tylos“, – kalbėjo A. Lukašenka komiteto posėdyje.
Pasak jo, „viena vertus, gerai, kad baltarusiai pajuto, ko gali netekti“.
„Tačiau, paklausykite – juk daugybė žmonių, triuškinama dauguma, priprato gyventi ramioje šalyje. Ir mes turime jiems užtikrinti tą šalies ramybę“, – sakė prezidentas.
Jis taip pat pareikalavo „apginti darbo kolektyvus nuo šmeižto ir grėsmių iš gatvės“.
„Apginti darbo kolektyvus – ne tik fabrikų ir gamyklų, bet ir kitų kolektyvų, organizacijų (jiems kyla grėsmė) darbuotojus, masinių informacijos priemonių kolektyvus“, – kalbėjo Baltarusijos lyderis.
Jis taip pat perspėjo, kad streikuojantys valstybinės žiniasklaidos priemonių darbuotojai negalės grįžti į buvusią darbovietę.
„Jeigu kas nors iš masinių informacijos priemonių – ONT, BT ar dar iš kur nors – nori pastreikuoti, išeiti, o paskui vėl sugrįžti, tai kokios galimybės jiems neturi būti. Išėjote – eikite. Tačiau kolektyvus apginti reikia“, – pridūrė jis.
Valstybinei žiniasklaidai nurodyta aktyviau organizuoti dabartinį režimą palaikančią propagandą. Jiems pavesta įtikinti šalies gyventojus, kad opozicijos įkurta Koordinacinio komiteto valdžios perėmimo reikalams programa veda prie Baltarusijos sunaikinimo.
„Žiniasklaidos priemonėms [reikia] aiškinti, pasakoti, perspėti žmones, kad šio „juodosios šimtinės“ programos – kelias į bedugnę ir Baltarusijos kaip suverenios ir nepriklausomos valstybės sunaikinimą. Jūs tai matote“, – sakė jis.

Reuters/Scanpix nuotr.
Be to jie „jie mus stumia į susidūrimą su mums istoriškai broliška tauta – rusais. To negalima leisti. Todėl reikia aktyvuoti masines informacijos priemones“, patikino A. Lukašenka.
Minsko radijo darbuotojai išėjo iš darbo, palaikydami opoziciją
Baltarusijos valstybinės radijo stoties „Stalica“ („Sostinė“) beveik visi darbuotojai išėjo iš darbo, palaikydami opozicijos raginimą pradėti visuotinį streiką po anksčiau šį mėnesį įvykusių suklastotų prezidento rinkimų, pranešė vienas šio radijo laidų vedėjas.
„Nuo pirmadienio radijo darbuotojai palaiko nacionalinį streiką. Nuo pat ryto į eterį neišėjo nė viena pramoginė laida – tik sporto naujienos ir orų prognozės. Antradienį mums buvo pasakyta, kad mus atleidžia pagal [Darbo kodekso] straipsnį. Darbuotojai sutiko, kad juos taip atleistų“, – laikraščiui „Naša Niva“ sakė laidų vedėjas Valeryjus Kandracjevas.
Pasak jo, antradienį vakare radijo vadovybė pasiūlė transliuoti be naujienų ir pramoginio turinio – „bet ką, tik ne apie politiką“.
„Šiandien beveik visas kolektyvas priėmė sprendimą parašyti pareiškimus dėl išėjimo iš darbo, ką ir padarėm“, – pridūrė jis.
V. Kandracjevas nurodė, kad iš darbo išėjo 11 žmonių, įskaitant radijo stoties direktorių, jo pavaduotoją ir muzikos redaktorių.
Jis sakė negalįs prognozuoti, koks bus tolesnis „Stalica“ likimas. „Galbūt bus pakeistas formatas arba dažnį užims Baltarusijos radijo 1-asis nacionalinis kanalas“, – spėliojo V. Kandracjevas.
A. Lukašenka, praėjusią savaitę, opozicijos teigimu, suklastotuose prezidento rinkimuose užsitikrinęs šeštą kadenciją ir gavęs 80 proc. rinkėjų balsų, trečiadienį vėl užsipuolė opoziciją dėl „alternatyvių (valdžios) institucijų“ kūrimo ir perspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės.
„Jeigu kas nors galvoja, kad vyriausybė klumpa ir svyruoja, jūs klystate“, – pareiškė A. Lukašenka per susitikimą su saugumo pareigūnais. – Mes nesvyruosime“.
Anksčiau šią savaitę opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja paragino Europos lyderius nepripažinti A. Lukašenkos „suklastotų rinkimų“ rezultatų.
„Raginu jus nepripažinti šių suklastotų rinkimų. [Aliaksandras] Lukašenka prarado bet kokį legitimumą mūsų žmonių ir viso pasaulio akyse“, – vaizdo įraše sakė 37 metų S. Cichanouskaja.
G. Nausėda: Europa sutarė – prezidento rinkimai Baltarusijoje suklastoti
Remiantis oficialiai paskelbtais rezultatais, susiskaldžiusią opoziciją suvienijusi ir dešimtis tūkstančių žmonių į savo palaikymo mitingą sutraukusi buvusi anglų kalbos mokytoja rinkimuose surinko tik kiek daugiau nei 10 proc. balsų.
S. Cichanouskaja rinkimų rezultatus pavadino suklastotais ir pareikalavo perskaičiuoti balsus, tačiau netrukus pabėgo iš Baltarusijos į Lietuvą. Jos rinkimų štabas sakė, kad S. Cichanouskaja buvo valdžios priversta tai padaryti.
Pirmadienį S. Cichanouskaja paskelbė, kad yra pasirengusi imtis nacionalinio lyderio vaidmens, kad palengvintų pakartotinų rinkimų organizavimą, o jos bendražygiai pranešė apie įkurtą Koordinacinę tarybą taikiam valdžios perdavimui užtikrinti.
„Siekdama palengvinti taikų valdžios perdavimą, inicijavau Baltarusijos nacionalinės Koordinacinės tarybos įkūrimą“, – sakė S. Cichanouskaja vaizdo įraše, trečiadienį paskelbtame „Telegram“ kanale „Strana dlia žizni“ („Šalis gyvenimui“).
Anot jos, Taryba „vadovaus taikiam valdžios perdavimui dialogo keliu. Ji nedelsdama paskelbs naujus, sąžiningus ir demokratinius prezidento rinkimus; juose dalyvaus tarptautiniai stebėtojai“.
A. Lukašenka ne kartą atmetė raginimus trauktis iš posto ir atsisako derėtis su opozicija. Antradienį jis pareiškė, kad opozicijos įkurta Koordinacinė taryba yra mėginimas užgrobti valdžią ir pagrasino imtis „adekvačių priemonių“. Pirmasis tarybos posėdis turi įvykti trečiadienį.
Po rugpjūčio 9 dienos rinkimų Baltarusijoje protestuoti išėjo šimtai tūkstančių žmonių. Protestai tęsiasi jau 10 dienų, nors policija žiauriai ėmėsi malšinti protestus ir per pirmas keturias dienas suėmė beveik 7 tūkstančius demonstrantų, šimtus jų sužeidė guminėmis kulkomis, garsinėmis granatomis ir guminėmis lazdomis. Mažiausiai trys protestuotojai žuvo.
Šią savaitę streikuoti pradėjo kelių stambių gamyklų darbuotojai, reikalaujantys prezidento atsistatydinimo. Tarp streikuojančiųjų yra didžiulė trąšų gamykla „Belaruskalij“, pagaminanti penktadalį pasaulio kalio trąšų. Trečiadienį Minske atsinaujino demonstracijos.
Sostinėje pareigūnai blokavo visus įėjimus į Jankos Kupalos nacionalinį akademinį teatrą, kurio trupė antradienį pareiškė esanti pasiruošusi trauktis kartu su atleistu teatro generaliniu direktoriumi Pavelu Latuška.
P. Latuška buvo atleistas iš pareigų dėl savo išreikšto palaikymo opozicijos demonstrantams. Trečiadienį į teatrą atvykę aktoriai į vidų nebuvo įleisti.
„To dar nebuvo, kad XXI amžiuje teisėsaugos pareigūnai būtų dislokuoti prie kultūros įstaigos. Padėtis kalba pati už save“, – pareiškė A. Latuška.
Vakarų pareigūnai atsisako pripažinti, kad rinkimai Baltarusijoje buvo laisvi ir teisingi, bei kritikuoja jėgos struktūrų smurtą prieš taikius protestuotojus. Europos Sąjunga ruošia sąrašą asmenų, kuriems dėl rinkimų rezultatų klastojimų ir žmogaus teisių pažeidimų bus taikomos sankcijos.
„Tai, ką stebime Baltarusijoje, yra nepriimtina, – rašoma Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio ES lyderiams.
Pasak jo, „smurtas prieš taikius protestuotojus yra šokiruojantis ir turi būti pasmerktas. Atsakingieji privalo būti patraukti atsakomybėn.“
Baltarusijos opozicijos Koordinacinė taryba suformavo prezidiumą
Baltarusijos opozicijos Koordinacinė taryba, įkurta kandidatės į prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos, trečiadienį suformavo savo prezidiumą.
Koordinacinė taryba nurodė, kad į jos prezidiumą Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič, tarptautinio tarpininkavimo paslaugų bendrovės įkūrėja Lilija Vlasova, Minsko traktorių bendrovės (MTZ) streiko komiteto pirmininkas Siarhejus Dylevskis, teisininkas Maksimas Znakas, S. Cichanouskajos patikėtinė Volha Kavalkova, prie rinkimų neprileisto kandidato Viktaro Babarykos štabo koordinatorė Maryja Kalesnikava ir buvęs Jankos Kupalos nacionalinio akademinio teatro generalinis direktorius Pavelas Latuška.
Trečiadienį vyksta Koordinacinės tarybos pirmasis darbo posėdis.
Po rugpjūčio 9-ąją įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos triuškinamai laimėjusiu buvo oficialiai paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, nors opozicija rezultatus laiko suklastotais, į Lietuvą pasitraukusios pagrindinės opozicijos kandidatės S. Cichanouskajos štabas praeitą šeštadienį paskelbė pradėjęs valdžios perdavimo koordinavimo tarybos formavimą.
Pirmadienį buvo pranešta, kad prie Koordinacinės tarybos prisidėjo daugiau kaip 30 iškilių Baltarusijos visuomenės, verslo, kultūros ir politikos veikėjų, įskaitant Nobelio literatūros premijos laureatę S. Aleksijevič.
„Viasna“: Baltarusijos ligoninėse tebegydoma apie 100 sužeistųjų, 50 žmonių dingę
Baltarusijos ligoninėse tebegydoma apie 100 žmonių, sužeistų per audringus opozicijos protestus po ginčijamų prezidento rinkimų, o dar 50 žmonių yra dingę, trečiadienį sakė žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ atstovas Siarhejus Sysas.
„Šiuo metu dar apie 100 žmonių yra ligoninėse. Tai žmonės, patyrę sunkiausių sužalojimų“ per milicijos susirėmimus su demonstrantais, vykusius po rugpjūčio 9-ąją surengtų prezidento rinkimų, S. Sysas sakė per vaizdo konferenciją Kijeve.
Pasak jo, sužeistieji yra patyrę galvos traumų ir kojų lūžių, sužaloti guminių kulkų. S. Sysas nurodė, kad iš viso buvo hospitalizuota daugiau kaip 250 žmonių, bet vėliau dalis jų buvo išrašyti.
S. Sysas pažymėjo, kad „Viasna“ toliau vykdo dingusių žmonių paieškas.
„Šiandien nuo ryto iki šio laiko mums pavyko rasti tris žmones iš šio [dingusiųjų] sąrašo. Deja, vienas šiandien, kaip buvo pranešta, mirė karinėje ligoninėje nuo šautinės žaizdos galvoje. Sužalojimas [padarytas] ne gumine kulka, o koviniu šaudmeniu“, – pabrėžė žmogaus teisių centro atstovas.
Jis pridūrė, kad iki šiol Baltarusijoje patvirtintos trijų žmonių mirtys per masinius neramumus ir demonstracijas.
Pasak S. Syso, „Viasna“ dabar aiškinasi visų žmonių, nukentėjusių nuo saugumo pajėgų veiksmų rugpjūčio 9–13 dienomis, veiksmų, tapatybes.
Susiję straipsniai
„Šiuo metu beveik visi sulaikytieji – tai yra apie 7 tūkst. žmonių visoje Baltarusijoje – paleisti. Vis dėlto lieka keletas žmonių, kaltinamų administraciniais teisės pažeidimais, baudžiamojoje byloje dėl masinių riaušių. Šiuo metu baudžiamosios bylos [dėl vaidmens protestuose] Baltarusijoje iškeltos apie šimtui žmonių“, – kalbėjo jis.
„Viasna“ renka vaizdo medžiagą apie visus galimus nusikaltimus ir protesto akcijų dalyvių sveikatos sutrikdymą sukėlusius veiksmus. Šiuo metu centras turi vaizdo medžiagos apie daugiau kaip 100 nukentėjusiųjų, ir ketina pateikti ją tarptautinei bendrijai bei toliau naudoti kaip pagrindą kelti kaltinimams už šiuos nusikaltimus.






