„Regione nėra jokio NATO karinių pajėgų telkimo. Todėl bet koks Baltarusijos režimo bandymas pasinaudoti NATO kaip pateisinimu arba pretekstu demonstracijų slopinimui savo šalyje yra visiškai neteisingas ir nepagrįstas“ – kalbėjo J. Stoltenbergas prieš ES gynybos ministrų susitikimą.
Pasak jo, visos NATO sąjungininkės palaiko Baltarusijos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Jis taip pat paragino Baltarusijos valdžią gerbti šalies gyventojų teises.
Savo ruožtu Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis nurodė, kad situacija Baltarusijoje bus viena iš ministrų susitikimo darbotvarkės temų.
Baltarusijoje jau ilgiau nei dvi savaites vyksta masiniai protestai prieš oficialius rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų rezultatus, remiantis kuriais, pergalę rinkimuose iškovojo nuo 1994 metų prezidentaujantis Aliaksandras Lukašenka.
A. Lukašenkai lojali Centrinė rinkimų komisija (CRK) paskelbė, esą dabartinis Baltarusijos vadovas gavo 80,1 proc. balsų, o jo pagrindinė varžovė opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 procento.
„Matome rimtą NATO pajėgų judėjimą betarpiškai arti prie mūsų sienų Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje“, – anksčiau kalbėjo A. Lukašenka.
Autoritarinis lyderis pridūrė, kad pirmąkart per ketvirtį amžiaus jam teko priimti „rimčiausią sprendimą“ ir paskelbti visišką kovinę parengtį šalies ginkluotųjų pajėgų pagrindiniuose daliniuose, taip pat sutelkti papildomų pajėgų prie Baltarusijos vakarinės sienos.
A. Lukašenka taip pat ne kartą kalbėjo apie neva JAV rengiamo Baltarusijos vakarinių kaimyninių šalių pajėgų įsiveržimo, grėsmę. Jis sakė buvęs priverstas sutelkti pajėgas vakariniame pasienyje, nes Vakarai neva nusprendė „atkirsti Gardiną“.
