Trečdalis apklaustųjų – 33,4 proc. – kategoriškai pareiškė „net neabejoju“, kiek mažiau – 28 proc. – buvo nusiteikę pesimistiškai – „viskas liks be pasikeitimų ir ilgą laiką“. 18,5 proc. mano, kad „rugsėjis parodys“.
Šie respondentai omenyje turėjo rugsėjo 13-ąją, kai 41 (iš 83) Rusijos regione įvyks papildomi Valstybės Dūmos deputatų, 18 gubernatorių, 11 įstatymų leidžiamųjų susirinkimų ir 22 sričių centrų miestų dūmų deputatų rinkimai.
Finansų universitetas prie Rusijos vyriausybės, remdamasis 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais atlikto tyrimo duomenimis, nustatė protestų tikimybę Rusijos miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 250 tūkst. žmonių.
V. Kara-Murza: „Įvykiai Baltarusijoje yra didžiausias V. Putino košmaras“
Pilietinis aktyvumas mažas
Į grupę miestų, kuriuose didelė ir labai didelė protestų tikimybė, pateko tik penki miestai – Vladivostokas, Irkutskas, Novorosijskas, Chabarovskas, Čeliabinskas.
„Prie jų dar galima priskirti porą mažesnių miestų – Artiomą ir Komsomolską prie Amūro, ir viskas. Lyginant su kaimynais, rusų aktyvumas protestuose nykus. Mums iki tokio pilietinio aktyvumo kaip Breste ar Gardine – kaip iki Mėnulio pėsčiomis“, – kalbėjo Finansų universiteto Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas.
Didžiausi miestai – Maskva ir Sankt Peterburgas – pateko į grupę miestų, kurie pasižymi vidutiniu protestų aktyvumu.
Jekaterinburge, kuris dažnai vadinamas pramonine sostine, pilietinis aktyvumas yra žemiau vidutinio lygmens. Aukštesnis už vidutinį – Volgograde, Kaliningrade, Kemerove, Krasnodare, Novokuznecke, Omske, Sterlitamake, Ulan Udėje ir Čitoje.
L. Linkevičius apie Rusijos kritiką Lietuvai dėl Baltarusijos: ne jiems mus mokyti
Nėra įpykusio jaunimo
A.Zubecas šį Rusijos „pasyvų stabilumą“ aiškina keliais veiksniais.
„Mes faktiškai neturime savo vietos gyvenime neradusio, įpykusio jaunimo. Iš spalvotųjų revoliucijų ir įvairių neramumų istorijos žinome, kad būtent jie yra masinių protestų „pėstininkai“. Rankas ir kojas, galvą ant pečių turintis jaunas žmogus negali likti bedarbiu. Mūsų šalyje sunku rasti aukštą atlyginimą, kaip, beje, ir likusiame pasaulyje, bet taip pat sunku likti alkanam ir be stogo virš galvos“, – tvirtino A.Zubecas.
Dar vienas svarbus stabilumo veiksnys – socialinis visuomenės nevienalytiškumas.
„Rusijoje lygiagrečiai egzistuoja keletas tautų, kurios viena nuo kitos skiriasi ne pagal kraują ir religiją, o dėl galvose įsišaknijusios pasaulėžiūros. Taip yra dėl jų tėvynės dydžio, kuris apsunkina socialinę sąveiką, taip pat naujų gyvenimo kokybės idėjų ir vartojimo standartų perkėlimą iš centro į pakraščius.
Socialiai aktyvi gyventojų dalis dažnai persikelia gyventi į stambius miestus, o tose vietose susidaro vienalytės grupės, patenkintos savo gyvenimu“, – kalbėjo A.Zubecas.
Ekspertas pažymi, kad iš rusų politinio lauko pašalinti žmonės, kurie nusiteikę laužyti politinę sistemą. Tai verčia aktyvią Rusijos visuomenės dalį pamiršti šūkį „plėšk, kas prisiplėšta“ ir susitelkti į naujos ekonominės ir socialinės vertės kūrimą. Ir šis veiksnys nukreipia mintis kūrybine, o ne protesto linkme.
Kad Rusijos visuomenė nėra nusiteikusi rinktis Baltarusijos kelio, byloja naujausi Socialinės rinkodaros instituto (INSOMAR) tyrimai. Šia tema paskelbtame pranešime teigiama, kad koronaviruso pandemija rimtai pakeitė rusų visuomenės nuotaikas.
Dar 2019-ųjų pabaigoje tyrėjai nustatė, kad šalyje tvyro permainų nuotaikos, bet dabar, jų nuomone, piliečiai vėl nori stabilumo, perdėtos ir visa apimančios valstybės globos ir stiprios socialinės valstybės.
Oponentai nieko nepasiūlo
Pagrindiniu valdžiai keliamu reikalavimu tampa gyvenimo kokybė. Antroje vietoje – apsauga: asmeninė, ekonominė ir socialinė. Įskaitant ir pagalbą tiems, kuriems jos reikia, ir priemones ekonominiams nuostoliams sušvelninti.
„Kukli, bet reikli valdžia, kartu su gyventojais išgyvenanti bendras bėdas ir sunkumus“, – taip ekspertai apibūdina rusų lūkesčius.
„Kol kas matome, kad koronaviruso pandemiją valdžia naudoja kovai su opozicija. Viruso prevencijos pretekstu daugelyje regionų neleidžiama net statyti agitacinių stendų.
Aišku, kad reikia eiti pas žmones. Tai galima daryti per socialinius tinklus, susitikimus gyvenamojoje vietoje. Bet kai televizija – pagrindinė „smogiamoji“ jėga, reikšminga pagyvenusio amžiaus elektoratui, užgrobta valdžios partijos, nėra priemonės pokyčiams“, – tvirtino Rusijos komunistų partijos centro komiteto sekretorius Sergejus Obuchovas.
Visiškai netikėti masiniai neramumai Chabarovske, kur protestai atslūgo, bet vyko jau ilgiau nei mėnesį, byloja, kad rusų nuotaikos nenuspėjamos. Ir Baltarusijoje niekas nesitikėjo dabartinės audros.
Maskva kaltina Lietuvą kišimusi
Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį pareiškė, kad Lietuvos noras padėti Baltarusijai yra užmaskuotas kišimasis į šalies reikalus ir mėginimas destabilizuoti situaciją.
Susiję straipsniai
Ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova tvirtino, kad Aliaksandro Lukašenkos vadinimas buvusiu prezidentu yra ne kas kita kaip mėginimas paveikti šalį. Prie to, anot jos, prisideda ir prieglobsčio Sviatlanai Cichanouskajai suteikimas, ir platformos jai kalbėti su svarbiausiais pasaulio lyderiais suteikimas.
„Užuot suteikusi baltarusiams galimybę patiems išspręsti savo problemas, Lietuvos diplomatijos galva Baltarusijai kiša savo akimis „teisingą“ sprendimą“, – rašoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Rašytoja veikloje nieko blogo neįžvelgia
Prieš A.Lukašenkos valdymą nukreipti Baltarusijos opozicijos mitingai tęsiasi toliau. Trečiadienį žmogaus teises ginanti organizacija „Viasna“ pranešė, kad antradienį buvo sulaikyta apie 50 protestuotojų. 15 iš jų Minske, kiti – mažesniuose Baltarusijos miestuose. Protestų mastas darbo dienomis smarkiai sumažėjęs. Į gatves protestuoti išeina vos po kelis tūkstančius žmonių.
Trečiadienį liudyti į Baltarusijos tyrimų komitetą dėl Koordinacinės tarybos sudarymo buvo iškviesta Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič. Rašytoja pateko į Koordinacinės tarybos prezidiumą, tačiau jo susirinkimuose iki šiol nedalyvavo. Tyrimų komitetą rašytoja paliko pasinaudojusi teise neliudyti prieš save. S.Aleksijevič tvirtina nepasirašiusi ir dokumento neviešinti informacijos ir nemano, kad Koordinacinė taryba daro ką nors blogo. Minskas Koordinacinę tarybą kaltina mėginimu užgrobti valdžią.