Kaip sakoma Kremliaus pranešime, abiejų šalių lyderiai susitiks Sočio kurorte prie Juodosios jūros aptarti tolesnės integracijos planų ir svarbiausių prekybos bei energetikos projektų.
„Planuojama aptarti svarbiausius tolesnio Rusijos ir Baltarusijos strateginės partnerystės ir aljanso plėtros klausimus“, – nurodoma jame.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad V. Putinas ir A. Lukašenka neplanuoja spaudos konferencijos ar pasirašyti kokių nors dokumentų.
JAV sankcijos
Praėjusią savaitę A. Lukašenka sakė, kad derybose su V. Putinu jis planuoja „sudėti visus taškus ant „i“ jautriausiais ir delikačiausiais abiems šalims“ klausimais.
Baltarusijoje jau daugiau kaip mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Maskva anksčiau pareiškė reaguosianti į bet kokius Vakarų bandymus „paveikti situaciją“ Baltarusijoje, o V. Putinas užsiminė apie galimybę nusiųsti Minsko režimui karinę paramą.
Tuo metu JAV penktadienį pranešė, kad artimiausiomis dienomis paskelbs Baltarusijai sankcijų, ir perspėjo Maskvą neberemti Minsko režimo.
Valstybės sekretoriaus pavaduotojas Stephenas Biegunas sakė, kad JAV koordinuoja planus su Europos Sąjunga ir siekia sankcijas nukreipti tiek į konkrečius asmenis, tiek į eksporto taisykles.
Jis taip pat klausė, kaip Rusija „gali remti tokį režimą ir tokį smurtą prieš taikius piliečius, kurie naudojasi konstituciškai saugomomis teisėmis į susirinkimų, asociacijų ir žodžio laisvę“.
„Jei Kremlius toliau eis šiuo keliu, jis rizikuoja, kad Baltarusijos žmonės, neturintys priekaištų Rusijai, nusiteiks prieš Maskvą“, – sakė S. Biegunas.
Masinės demonstracijos
Tai bus pirmas A. Lukašenkos vizitas į Rusiją nuo tada, kai Baltarusijoje kilo protestų banga dėl jo ginčijamo perrinkimo šeštai kadencijai.
Autoritariškas Baltarusijos lyderis pareiškė, jog neatiduos valdžios opozicijai, kuri tvirtina, kad jos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja yra teisėta rugpjūčio 9-osios rinkimų laimėtoja. Po rinkimų S. Cichanouskaja spaudžiama valdžios pasitraukė į Lietuvą.
A. Lukašenkos santykiai su Rusija iki šiol buvo gana permainingi ir jis nekart bandė kiršinti Maskvą su Europos Sąjunga, kai jam tai būdavo naudinga. Tačiau šalyje prasidėjus masiniams protestams jis kreipėsi patarimo ir pagalbos į V. Putiną, su kuriuo reguliariai kalbasi telefonu.
Baltarusijos sostinėje Minske tris savaitgalius iš eilės vyko didžiulės protesto akcijos, į kurias susirinko apie 100 tūkst. žmonių. Ateinantį savaitgalį taip pat planuojami protestai.
Maskva yra tvirčiausia A. Lukašenkos sąjungininkė ir pasiūlė jam karinę pagalbą, tuo pat metu spausdama Minską imtis žingsnių dėl glaudesnės abiejų valstybių integracijos.
Rusija ir Baltarusija yra sudariusios sąjunginę valstybę ir palaiko glaudžius ekonominius ir karinius ryšius. Rusija ragina stiprinti šalių integraciją, tačiau A. Lukašenka anksčiau nekart atmetė abiejų valstybių suvienijimo galimybę.
Rusijos ambasadorius Minske Dmitrijus Mezencevas ketvirtadienį A. Lukašenkai, neseniai atšventusiam savo 66-ąjį gimtadienį, įteikė simbolinę dovaną – istorinių žemėlapių, vaizduojančių Baltarusiją, kai ši buvo Rusijos imperijos dalimi, rinkinį.
A. Lukašenkos režimas į beprecedenčius protestus atsakė areštų bangomis, brutaliu smurtu prieš protestuotojus ir opozicijos lyderių bauginimo bei išvarymo kampanija.
Opozicija suformavo Koordinacinę tarybą taikiam valdžios perdavimui organizuoti, tačiau šiuo metu jau praktiškai visi jos prezidiumo nariai yra sulaikyti arba išvaryti iš Baltarusijos.
Viena iš aktyviausių opozicijos veikėjų Maryja Kalesnikava, šiuo metu laikoma tardymo izoliatoriuje Minske, per savo advokatus išplatino pareiškimą, kuriame sakė sulaukusi saugumo pareigūnų grasinimų išvežti ją iš šalies – „gyvą ar dalimis“.
Opozicionierė sakė suplėšiusi savo pasą siekdama užkirsti kelią išvaryti ją į Ukrainos teritoriją. Tada ji buvo sulaikyta ir figūruoja kaip įtariamoji byloje dėl raginimų užgrobti valdžią.
Penktadienį du baltarusių protestuotojai pasiprašė prieglobsčio Švedijos ambasadoje Minske, sakydami, kad jiems reikia apsaugos nuo Baltarusijos teisėsaugos po neseniai įvykusio mitingo.
Jie „pareiškė norintys kreiptis dėl prieglobsčio Švedijoje“, sakė švedų užsienio reikalų ministerijos atstovė.
„Priklausomas nuo Rusijos“
ES narės Estija, Latvija ir Lietuva paskelbė sankcijų A. Lukašenkai ir kitiems aukšto rango pareigūnams dėl nesąžiningų rinkimų ir susidorojimo su protestuotojais.
Priėjimo prie jūros neturinčios šalies autoritariškas lyderis pareiškė, kad gali nebesiųsti Baltarusijos krovinių per Baltijos valstybių uostus ir nukreipti juos per Rusiją. Abiejų šalių transporto ministerijos aptarė šį klausimą penktadienį.
Pasak apžvalgininkų, Maskva sieks pasinaudoti A. Lukašenkos politiniu pažeidžiamumu, kad gautų iš jo nuolaidų.
„Rusija sieks visiškai pasinaudoti savo parama A. Lukašenkai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Konstantinas Kalačiovas, vadovaujantis Politinei ekspertų grupei Maskvoje.
„Jis yra visiškai priklausomas nuo Rusijos“, – paaiškino jis.
Tačiau Andrejus Suzdalcevas iš Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos nurodė, kad Rusijai būtų neprotinga remti A. Lukašenką, kai jis prarado legitimumą daugelio baltarusių akyse.
„A. Lukašenka ir integracija yra nesuderinami“, – sakė jis AFP. Pasak jo, šis lyderis pažadės „bet ką, bet nedarys nieko“, o tokie susitarimai gali tik supykdyti baltarusius.
