Šią savaitę Rusijos žiniasklaida, remdamasi neįvardintais Kremliaus šaltiniais, paviešino tokią informaciją: V.Putinas grąžina į politiką savo geriausią politinių technologijų specialistą Vladislavą Surkovą. Jam bus pavesta „baltarusiškoji kryptis“.
Šį vasarį V.Surkovas buvo atleistas iš prezidento administracijos, kur jam buvo patikėta „ukrainietiškoji kryptis“. Pašalinimo formuluotė – V.Surkovas traukiasi savo noru.
Dabar V.Surkovas greičiausiai gaus pareigas Rusijos užsienio reikalų ministerijoje ar Saugumo taryboje. Trečiasis variantas – savarankiškos informacinės ir kūrybinės agentūros sukūrimas. Jos paskirtis būtų atlikti specialias užduotis, gaunamas iš valstybės vadovo.
Po artimą Kremliui aplinką sklando kalbos, kad V.Surkovas jau pradėjo burti žmones, dirbusius su juo prezidento administracijoje.
„Prisiminkite, V.Surkovas tarnavo GRU (Rusijos Federacijos Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba. – Red.) „specnaze“ (specialios paskirties padalinys. – Red.). Ir jis, kaip tikras „specnazovietis“ pasirengęs vykti į bet kokį frontą, į kurį jį nukreips V.Putinas“, – cituoja žiniasklaida neįvardintą Kremliaus šaltinį.
Maskvos politologai tvirtina, jog V .Surkovo sugrįžimas į politiką byloja, jog Kremlius neturi gerų Baltarusijos problemos sprendimų. Ir nėra kūrybingų žmonių, sugebančių pasiūlyti tinkamų variantų.
Rugsėjo 21-ąją V.Surkovui sukaks 56-eri. Jis turi motinos pavardę, bet pagal tėvą – čečėną jis – Dudajevas. Pirmuosius penkerius gyvenimo metus jis praleido Čečėnijoje.
Maskvoje karjerą pradėjo nuo asmeninio Michailo Chodorkovskio apsaugininko pareigybės. Tuo metu būsimasis oligarchas pasuko į verslą.
Bet greitai asmeninis sargybinis tapo dešiniąja šefo ranka. V.Surkovas buvo atsakingas už reklamą ir ryšius su visuomene. Jis pelnė retą M.Chodorkovskio pagyrimą: itin talentingas viešųjų ryšių žinovas. Ir už tai jam galima atleisti viską arba beveik viską.
V.Surkovas užėmė vadovaujančias pareigas stambiose Rusijos verslo kompanijose ir bankuose, taip pat pirmajame rusų televizijos kanale.
Likus pusei metų iki prezidento Boriso Jelcino pasitraukimo į pensiją ir naujojo Kremliaus šeimininko V.Putino atėjimo, V.Surkovas tapo prezidento administracijos vadovo pavaduotoju.
V.Surkovo teigimu, jis buvęs tarp tų, kurie padėjo B.Jelcinui įgyvendinti taikų valdžios perdavimą. Ir tų, kur padėjo prezidentui V.Putinui stabilizuoti politinę sistemą.
V.Surkovą vadinamas vienu partijos „Vieningoji Rusija“ kūrėjų ir ideologų. Laikraštis „The Washington Post“ jį vadina itin svarbiu Kremliaus protu.
Multimilijonierius Michailas Prochorovas „pakrikštijo“ V.Surkovą pagrindiniu politinių procesų konfliktiniuose taškuose lėlininku.
Jis „globojo“ Pietų Osetijos ir Abchazijos pasitraukimo procesą iš Gruzijos sudėties ir jų ekonominius tarpusavio santykius su Rusija.
Vienas iš nepripažintų Donecko ir Luhansko respublikų ginkluotų formuočių lyderis Aleksandras Chodakovskis sakė, jog 2014-aisiais V.Surkovas „mums buvo daugsyk reikšmingesnis nei V.Putinas Rusijai. Ir viskas kas pas mus vyko, buvo vien V.Surkovo sąžinės reikalas“.
V.Surkovo žvilgsnis iki šiol nebuvo nukreiptas į Baltarusiją. Bet kai eilinį kartą buvo Rusijos Federacijos prezidento padėjėju, jam, rusų prezidento atstovui Ukrainoje buvo patikėta slaptoji diplomatija.
Maskvoje puikiai prisimenama, kad tuomet žurnalistams, bendraminčiams V.Surkovas išsakė savo pažiūras: „Nėra šiuolaikinės Ukrainos, vietoj jos – „ukrainietiškumas“, kuris tėra protų sutrikdymas. Vienintelis Ukrainos ir Rusijos sąveikos palaikymo būdas – priversti jėga palaikyti broliškus santykius“.
