Chuntos paskirtas komitetas derybų pabaigoje vieningai priėmė „pereinamojo laikotarpio chartiją“ dėl valdžios perdavimo. Šis žingsnis atveria kelią laikinosios vyriausybės suformavimui prieš surengiant naujus rinkimus.
„Mes prisiimame šį įsipareigojimą jums, kad imsimės visų priemonių įgyvendinti visus šiuos sprendimus išskirtinai Malio žmonių naudai“, – pareiškė A. Goita.
Tačiau vis dar lieka neišspręstas daugiausia ginčų keliantis klausimas, ar laikinajai vyriausybei vadovaus civilis ar kariškis.
Kaip žinoma, opozicinių grupių, religinių lyderių ir visuomenės veikėjų koalicija surengė kelis mėnesius trukusią protestų bangą, nukreiptą prieš prezidentą Ibrahimą Boubacarą Keitą, kurie privedė prie jo nuvertimo per rugpjūčio 18 d. įvykusį karinį perversmą.
Tai buvo jau ketvirtasis perverstas Malyje nuo 1960 metų, kai šalis atgavo nepriklausomybę nuo Prancūzijos. Jis įvyko po kelis mėnesius trukusių protestų dėl prezidento negebėjimo suvaldyti kruviną džihadistų sukilimą ir išspręsti daugybę šalies ekonominių problemų.
Malio kaimynės su nerimu stebi padėtį šalyje ir baiminasi, kad šalyje gali vėl kilti chaosas. Panašus scenarijus prieš aštuonerius metus padėjo paskatinti džihadistų sukilimą, kuris dabar yra apėmęs Nigerį ir Burkiną Fasą.
15 šalių vienijanti Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija užėmė griežtą poziciją ir pareikalavo, kad Malį valdančios kariuomenės vadai perduotų valdžią per 12 mėnesių. Bendrija taip pat uždarė sienas su Maliu ir sustabdė prekybą su maždaug 19 mln. gyventojų turinčia šalimi.
Kol kas neaišku, kaip Malio kaimynės reaguos į planą suformuoti pusantrų metų trukmės pereinamojo laikotarpio vyriausybę.
