„Pareigūnų parama Baltarusijos jėgos struktūrų veiksmams, represijoms, o ne dialogui, be abejo, paliks labai neigiamą žymę dvišaliuose santykiuose“, – rašoma opozicijos įsteigtos Koordinacinės tarybos kreipimesi, adresuotame Rusijos visuomenei ir politikams.
Koordinacinė taryba pabrėžia, kad parama „vidaus dialogui tarp šalies skirtingų politinių jėgų prisidėtų prie greičiausio padėties Baltarusijoje normalizavimo ir santykių su Rusija plėtros“.
Kreipimesi pažymima, kad sureguliuoti Baltarusijos krizę įmanoma pasitelkiant dabartinę teisinę bazę ir politines struktūras. Tačiau, kaip pažymi Taryba, „dabartinė valdžia kategoriškai atsisakė ir atsisako pripažinti krizę ir ieškoti civilizuotų būdų ją išspręsti“.
„Mums svarbu, kad Rusija išklausytų ir atsižvelgtų į reikšmingos Baltarusijos visuomenės dalies nuomonę. Mūsų partnerių užsienio politikos srityje ir sąjungininkų pozicija yra labai svarbi Baltarusijos žmonėms, Baltarusijos ateičiai ir Baltarusijos bei Rusijos santykių ateičiai“, – pažymi Koordinacinė taryba.
Taryba patikino nesiekianti „valdžios užgrobimo“, kaip teigia provyriausybinė žiniasklaida.
„Valdžia turi keistis šalyje per rinkimus, kurių rezultatai niekam nekels abejonių“, – nurodė Baltarusijos opozicija.
„Platų smurto arsenalą pasitelkiančios Baltarusijos valdžios veiksmai per pastarąjį mėnesį provokuoja tolesnį protestų augimą, visuomenės nuotaikų radikalizavimą ir, labai tikėtina, gali nuvesti šalį iki humanitarinės katastrofos“, – rašoma kreipimesi.
„Esame tikri, kad Rusija, būdama svarbiausia Baltarusijos partnerė, negali būti suinteresuota tokiu scenarijumi. Esame tikri, kad mums artima Rusijos liaudis nori, kad Baltarusija būtų taiki ir rami šalis. Esame tikri, kad stabilumas regione yra svarbus ne tik Baltarusijai, bet ir Rusijai“, – priduriama jame.
Susiję straipsniai
Opozicija taip pat patikino nesiekianti pabloginti abiejų valstybių santykių, žadėdama remti dvišalį bendradarbiavimą visose srityse.
Baltarusijoje jau daugiau kaip mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Per demonstracijas buvo sulaikyti jau daugiau nei 10 tūkst. žmonių, keli asmenys žuvo.
Iš arkivyskupo atėmė pasą
Baltarusijos katalikų bažnyčios vadovui arkivyskupui metropolitui Tadevušui Kandrusevičiui buvo uždrausta įvažiuoti į šalį iš Lenkijos dėl negaliojančio paso, pirmadienį skelbiama oficialiame Baltarusijos katalikų bažnyčios tinklalapyje, remiantis Valstybinio sienos apsaugos komiteto pateiktu atsakymu.
„Baltarusijos valstybinio sienos apsaugos komiteto pirmininko Anatolio Lapo pasirašytame laiške taip aiškinami pasieniečių veiksmai neįleisti Minsko‑Mogiliavo metropolito į Baltarusiją: „Pranešame, kad jums buvo neleista kirsti valstybės sienos dėl vidaus reikalų institucijų priimto sprendimo pripažinti jūsų turimą Baltarusijos Respublikos piliečio pasą negaliojančiu“, – rašoma pranešime.
Šį atsakymą į savo kreipimąsi į Valstybinį sienos apsaugos komitetą Baltarusijos vyskupų konferencijos pirmininkas gavo praėjusią savaitę.
Komitetas patikslino, kad T. Kandrusečius turi teisę kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją dėl priimto sprendimo pripažinti jo pasą negaliojančiu.
„Sulaukęs atsakymo iš Valstybinio sienos apsaugos komiteto arkivyskupas Tadevušas Kandrusevičius kreipiasi į Vidaus reikalų ministeriją prašydamas paaiškinti situaciją ir tikisi, kad galės kiek įmanoma greičiau sugrįžti į tėvynę“, – informavo Baltarusijos katalikų bažnyčios atstovai.
Valstybinio sienos apsaugos komiteto atstovai naujienų agentūrai „Interfax“ patvirtino, kad „buvo pateiktas atsakymas į Tadevušo Kandrusevičiaus kreipimąsi dėl nepraleidimo per valstybės sieną pripažinus negaliojančiu jo pasą“.
Rugpjūčio 31 dieną arkivyskupui metropolitui nepaaiškinus priežasčių buvo neleista įvažiuoti į Baltarusiją iš Lenkijos. Jis buvo išvykęs į Lenkiją dalyvauti pamaldose Balstogėje.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad T. Kandrusevičius nebuvo įleistas į šalį, nes „gavo lenkų užduotį.
Vėliau Vyskupų konferencija pareiškė, kad sprendimas neįleisti į šalį arkivyskupo T. Kandrusevičiaus, kuris yra Baltarusijos pilietis, prieštarauja šalies įstatymams.
„Šie ir panašūs atskirų valdžios institucijų veiksmai nepadeda kurti konstruktyvių santykių tarp valstybės ir Katalikų bažnyčios mūsų šalyje, taip pat nepadeda mažinti įtampos ir gilaus visuomenės susiskaldymo“, – pažymėjo vyskupai.
T. Kandrusevičius yra baigęs Kauno kunigų seminariją, dirbo Vilniuje, Druskininkuose. Minsko-Mogiliavo metropolitu jis buvo paskirtas 2007 metais, o 2015-ųjų birželį išrinktas Baltarusijos vyskupų konferencijos pirmininku.