Žmonės kritikavo A.Lukašenką, kad šeštadienį vykusio taikaus moterų maršo metu vien Minske buvo sulaikyta per 400 moterų.
Baltas-raudonas vėliavas laikantys žmonės sekmadienį susirinko į vadinamąsias teisingumo eitynes centriniame miesto prospekte ir pajudėjo link itin saugomų Nepriklausomybės rūmų, kurie yra A.Lukašenkos rezidencija.
Protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Bailiai muša moteris“ ir „Išeik!“.
Per protestus sekmadienį buvo sulaikyti dar 442 piliečiai.
Tuo metu penktadienį protestų metu save padegusio vyro būklė – kritinė.
Baltarusijos vidaus reikalų ministerija pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas incidentas, bet jis greitai buvo pašalintas iš viešosios erdvės.
Ar įtrauks A.Lukašenką?
Rinkimuose dalyvavusi opozicionierė Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį Briuselyje susitiko su Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrais.
„Mus labai sužavėjo baltarusių tautos drąsa ir atkaklumas. Ypač baltarusių moterų, kurios demonstruoja tikrą lyderystę“, – po susitikimo kalbėjo ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Tuo metu S.Cichanouskaja paragino ES būti ryžtingesnę mėginant suduoti atsaką A.Lukašenkos režimui ir palaikė sankcijų idėją.
„Sankcijos privers valdžią pradėti su mumis dialogą. Mums labai to reikia iš ES, nes tai yra mūsų pagrindinis tikslas“, – kalbėjo S.Cichanouskaja.
Šiuo metu ES yra parengusi apie 40 asmenų, kuriems būtų taikomas kelionių draudimas ir turto įšaldymas, sąrašą.
Klausimas kyla dėl to, ar sankcijas iškart paskelbti visiems asmenims ir ar į šį sąrašą įtraukti ir patį A.Lukašenką.
J.Borrellis po susitikimo pakartojo, kad ES nepripažįsta A.Lukašenkos kaip teisėto šalies vadovo.
Vokietijos diplomatijos vadovas Heiko Maasas tvirtino, jog ES šalys privalo paklausti savęs, ar už įvykius Baltarusijoje atsakingas A.Lukašenka neturėtų ir pats atsidurti sankcijų sąraše.
Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrams vakar nepriėmus sprendimo dėl sankcijų Baltarusijai, šį klausimą savaitės pabaigoje svarstys Europos Vadovų Taryba.
Galutinis sprendimas dėl Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijai turėtų būti priimtas rugsėjo 24–25 dienomis.
J.Borrellis pareiškė, kad sankcijoms kelias buvo užkirstas dėl Kipro veto, kuris siekia, kad sankcijos būtų taikomos ir Turkijai.
„Reikia vienbalsio pritarimo, o to pasiekti šiandien nepavyko“, – sakė jis.
Pagalbos priemonių paketas
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos lyderiais kviečia ES institucijas ir valstybes nares svarstyti pagalbos priemonių paketą demokratiškai Baltarusijai.
Trijų valstybių lyderiai pakvietė Bendriją suformuoti pagalbos paketą, kuris apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją, bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetikos sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikai restruktūrizuoti, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ūkį ir skatinant investicijas.
„Jeigu Baltarusijos piliečiai nuspręs šalyje vykdyti politines ir ekonomines reformas, kurti nepriklausomas institucijas, ginančias žmogaus teises ir žodžio laisvę, mes padėsime dalydamiesi savo žiniomis ir patirtimi“, – sakė G.Nausėda.
Siūlymus dėl tokio pagalbos plano G.Nausėda pristatys artėjančioje Europos Vadovų Taryboje.
Programišiai toliau veikia
O Baltarusijos programišiai laikosi savo žodžio ir pamažu trikdo valstybės institucijų darbą.
Savaitgalį buvo paviešinta asmeninė 1 tūkst. Baltarusijos pareigūnų informacija.
„Tęsiantis sulaikymams mes toliau viešinsime šią informaciją. Niekas neišliks pasislėpęs, net ir po balaklava“, – rašė programišiai viename „Telegram“ programėlės kanale.
Vyriausybė tvirtina, kad suras ir nubaus informaciją paviešinusius asmenis, tačiau ankstesnių įsilaužimų kaltininkai taip ir nebuvo nustatyti.
Parengta pagal „Euronews“, „The Guardian“, ELTA inf.
