„Kad ir kokios pagalbos prireiktų Azerbaidžanui, mes pasirengę (ją suteikti). Mes sakėme, kad esame kartu su Azerbaidžanu ir prie derybų stalo, ir mūšio lauke. Tai nėra tušti žodžiai“, – pabrėžė Turkijos diplomatijos vadovas.
Š. Liekis apie situaciją Kalnų Karabache: tikrų tikriausias karas, į kurį įsitrauks ir didesni žaidėjai
Pasak M. Cavusoglu, „anksčiau JT priėmė ne vieną rezoliuciją (dėl Kalnų Karabacho), bet Armėnija ignoruoja tarptautinę teisę, tvirtindama, jog nenori spręsti klausimo diplomatinėmis priemonėmis“. Be to, Azerbaidžanas „kovoja savo žemėje su okupantais“, teigė ministras.
Rugsėjo 27 d. oficialusis Baku pareiškė, kad Armėnijos ginkluotosios pajėgos intensyviai apšaudo Azerbaidžano armijos pozicijas. Savo ruožtu Jeravanas paskelbė, jog Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos pradėjo puolimą Kalnų Karabacho kryptimi ir apšaudo nepripažintos respublikos gyvenvietes, taip pat ir jos administracinį centrą Stepanakertą. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių. Armėnijos valdžia paskelbė karinę padėtį ir atsargos kariškių mobilizaciją. Azerbaidžanas taip pat nusprendė įvesti karinę padėtį visoje šalies teritorijoje.
Susiję straipsniai
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho problemos taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.