Vadimas K., dar vadinamas Vadimu S., kaltinamas pernai rugpjūčio 23 dieną Tyrgarteno parke nušovęs 40 metų Gruzijos pilietį, buvusį čečėnų kovotojų vadą, kurį vokiečių pareigūnai vadina Tornike K.
55 metų kaltinamasis iki šiol nieko nekalba apie nužudymą, bet vokiečių prokurorai mano, kad jį užsakė Maskva.
Įžūlus nužudymas Vokietijos sostinės širdyje, regis, tapo virsmo tašku kanclerei Angelai Merkel, kuri gegužės mėnesį pareiškė, kad ši žmogžudystė „trukdo pasitikėjimu grįstam bendradarbiavimui“ tarp Berlyno ir Maskvos.
Vokietijos lyderė visuomet pabrėždavo dialogo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu svarbą, bet pastaraisiais mėnesiais sugriežtino toną.
Vadimo K. teismas prasideda Europai pasipiktinus ir Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimu kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga.
Rugpjūčio 20 dieną 44 metų A. Navalnas blogai pasijuto ir prarado sąmonę lėktuve, skridusiame iš Sibiro miesto Tomsko į Maskvą. Tuomet laineris skubiai nusileido Omsko mieste, kur opozicionierius buvo hospitalizuotas ištiktas komos. Rugpjūčio 22 dieną jis buvo pergabentas į Vokietiją ir buvo gydomas Berlyno klinikoje „Charite“.
Rugsėjo 2 dieną Vokietijos vyriausybė, remdamasi kariuomenės laboratorijos tyrimo išvadomis, paskelbė, kad A. Navalno organizme rasta nuodų iš sovietų laikais sukurtų nervus paralyžiuojančių medžiagų grupės „Novičiok“ pėdsakų.
Prancūzija ir Švedija nepriklausomai patvirtino Vokietijos išvadas.
Rusija neigia bet kokius įtarimus dėl minimo nužudymo Berlyne ir A. Navalno apnuodijimo.
Tačiau A. Merkel vyriausybė neatmetė galimybės siekti Europos Sąjungos sankcijų Rusijai.
Apsimetinėjo turistu
Atsižvelgiant į nužudymo Berlyne bylos opumą, trečiadienį prasidėjęs teismas bus atidžiai stebimas, siekiant aptikti detalių, įrodančių galimą Maskvos vaidmenį žmogžudystėje.
Tiriamosios žurnalistikos tinklalapis „Bellingcat“, identifikavęs įtariamąjį kaip Vadimą Krasikovą, anksčiau pranešė, kad jis užaugo buvusiai Sovietų Sąjungai priklaususiame Kazachstane ir kurį laiką gyveno Sibire.
„Bellingcat“ duomenimis, jis buvo apmokytas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) ir priklausė jos elitiniam būriui.
Kelios dienos iki 2019-ųjų rugpjūtį įvykdytos žmogžudystės jis apsimetinėjo turistu lankytinose Paryžiaus vietose, įskaitant Eiffelio bokštą, o paskui buvo nuvykęs į Varšuvą, informavo savaitraštis „Der Spiegel“.
Jis taip pat apžiūrėjo Lenkijos sostinę prieš pradingdamas rugpjūčio 22 dieną, neišsiregistravęs iš savo numerio viešbutyje, nurodoma „Der Spiegel“ pranešime.
Kitą dieną įtariamasis, važiuodamas dviračiu Berlyno Tyrgarteno parke, priartėjo prie aukos iš nugaros, o paskui iššovė iš pistoleto „Glock 26“ su dulsikliu T. Kavtarašviliui į šoną, nurodė Vokietijos prokurorai.
Aukai pargriuvus ant žemės, kaltinamasis jai į galvą paleido dar du šūvius, dėl kurių sakartvelietis žuvo vietoje.
Pasak prokurorų, buvo pastebėta, kaip įtariamas žudikas išmetė krepšį į netoliese esančią Šprė upę, iš kurios policijos narai vėliau ištraukė pistoletą „Glock“, peruką ir dviratį.
Įtariamasis buvo suimtas netrukus po nužudymo, įvykdyto visai netoli kanclerės biuro ir Vokietijos parlamento.
Vėliau viename Varšuvos viešbučio numeryje, kuriame buvo apsistojęs kaltinamasis, tyrėjai aptiko jo mobilųjį telefoną ir bilietą rugpjūčio 25 dieną planuotam skrydžiui atgal į Maskvą, pranešė „Der Spiegel“.
„Labai žiaurus“
Po T. Kavtarašvilio nužudymo V. Putinas auką apibūdino kaip „kovotoją, labai žiaurų ir kruviną“. Rusijos prezidento teigimu, jis buvo prisijungęs prie separatistų, kovojusių prieš Rusijos pajėgas Kaukaze, taip pat prisidėjo rengiant sprogdinimus Maskvos metropolitene.
Maskva taip pat pareiškė prašiusi jį išduoti.
Auką vokiečių žiniasklaidos identifikuotą kaip Zelimchanas Changošvilis, anksčiau dukart nesėkmingai mėginta nužudyti Sakartvele.
Vėliau ji pasiprašė prieglobsčio Vokietijoje ir pastaruosius kelerius metus joje gyveno.
Tiek šis nužudymas, tiek A. Navalno apnuodijimas siejamas su buvusio Rusijos dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimu Didžiojoje Britanijoje 2018 metais, dėl kurio Vakarų valstybės taip pat kaltina rusų žvalgybos tarnybas.
Vakarams jau daugelį metų kelia nerimą Maskvos veiksmai – nuo Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos iki kišimosi į rinkimus ir Sirijos prezidento Basharo al Assado vyriausybės palaikymo.
Šiemet A. Merkel taip pat atskleidė tapusi „skandalingų“ Rusijos programišių mėginimų įsilaužti taikiniu.
