„Ginkluotųjų pajėgų generaliniam štabui (nurodoma) įvesti į Biškeko miesto teritoriją karinius darinius su karine technika, kad būtų suformuoti patikrinimo postai, užkardyti ginkluoti susirėmimai, užtikrinta teisėtvarka ir taikių gyventojų apsauga“, – sakoma penktadienį prezidentūros paskelbtame įsake dėl nepaprastosios padėties įvedimo.
Biškeko komendantūrai taip pat suteikti įgaliojimai drausti sporto, pramogų ir kitus masinius renginius, o taip pat protestus, susibūrimus, mitingus, gatvių eitynes, demonstracijas ir piketus, bei vykdyti masinio informavimo priemonių kontrolę teritorijose, kur paskelbta nepaprastoji padėtis.
Biškeko teritorijoje taip pat gali būti įvesti ypatingi reikalavimai, susiję su ryšio priemonių naudojimu, ribojamas transporto priemonių eismas.
Vienas naujienų agentūros AFP korespondentas sakė, kad penktadienį Biškeke įsiplieskė naujų susirėmimų tarp skirtingų politinių stovyklų šalininkų.
Miesto centre susirinkus politinių grupių, besivaržančių dėl teisės formuoti vyriausybę, šalininkų minioms tarp jų prasidėjo muštynės.
Demonstrantai daužė automobilių langus, o vienos iš grupių apsaugininkai šaudė į orą. Kilus sumaiščiai, besivaržančių stovyklų pagrindiniai lyderiai buvo evakuoti iš protestų vietos.
Kirgizijos vadovo įsake sakoma, kad sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį priimtas „siekiant užtikrinti piliečių sveikatos ir gyvybės apsaugą, jų saugumą, o taip pat siekiant greitai stabilizuoti visuomeninę bei politinę padėtį ir įtvirtinti viešąją tvarką mieste“.
Politinė krizė Kirgizijoje prasidėjo spalio 5 dieną, rinkėjams išėjus į gatves protestuoti dėl prieš dieną vykusių parlamento rinkimų rezultatų, remiantis kuriais, į parlamentą pateko tik keturios iš 16 rinkimuose dalyvavusių partijų. Spalio 6 dieną rinkimų rezultatai buvo anuliuoti.
Anksčiau penktadienį prezidentas S. Žejenbekovas atleido šalies premjerą ir jo vyriausybę. Kirgizijoje vyksta dabartinės valdžios ir opozicinių grupių šalininkų mitingai.
