Nuo pandemijos pradžios daugiau nei milijardas eurų buvo išleistas su dviračiais susijusiai infrastruktūrai kurti bei tobulinti, nutiesta 2300 km naujų dviračių takų.
„Važiavimas dviračiu pasirodė esantis tikras laimėjimas“, – teigia Jill Warren, Europos dviratininkų federacijos atstovė. „Šis laikas mums pademonstravo, kokį potencialą keisti mūsų miestus ir gyvenimus turi dviratis“. Kas buvo padaryta ir kokio ilgalaikio šių investicijų poveikio galime tikėtis? Atsakymo galima ieškoti imant keturių didelių miestų pavyzdį.
Milanas keičia kryptį
„Mes bandėme tiesti dviračių takus ir anksčiau, bet automobilių vairuotojai priešinosi, – kalbėjo Pierfrancesco Maranas, Milano mero pavaduojas miesto planavimo, žaliųjų erdvių ir agrikultūros klausimais. – Išgirdau nuomonę, kad reikėjo koronaviruso, kad pagaliau būtų galima tai įgyvendinti!“
Milanas, šiaurės Italijos pramonės centras, buvo vienas pirmųjų miestų Europoje, kurie dviratį pamatė kaip į išeitį atgaiviniti žmonių judėjimą. Buvo nutiesta 35 km naujų dviračių takų, nors kai kurie jų yra laikini.
„Dauguma tų, kurie dabar važiuoja dviračiais, anksčiau naudojosi viešuoju transportu. Dabar jiems reikia alternatyvos, – pasakojo P. Maranas. – Prieš koronavirusą, pagrindinėje parduotuvių gatvėje galėjai sutikti tūkstantį dviratininkų, dabar – septynis tūkstančius.“
Toks populiarumo išaugimas ėmė spausti dviračiais užsiimančius verslus.
Alessandro, mokinys 92 metų senumo dviračių gamykloje „Pepino Drali“ pasakoja, kad jų verslas atsidarė gegužės pradžioje.
„Žmonės stovėjo gatvėse su savo dviračiais, eilė net užsilenkė už kampo, – prisimena jis. – Buvo sunku tęsti mūsų dviračių gamybą, dėl koronaviruso negalėjome gauti daugelio dalių.“
Nepaisant verslo atsigavimo, džiaugiasi ne visi. Daug kas mano, kad pokyčiai nėra pakankami.
„Taip, buvo sukurta keletas papildomų takų, tačiau turint omeny paklausą šiame mieste ir žmonių poreikius, tai – lašas jūroje“, – kalba aplinkosaugos advokatė Anna Germotta.
Ji, kaip ir nemažai kitų, mano, kad tai yra kartą gyvenime pasitaikanti proga pertvarkyti mūsų miestus taip, kad jie būtų patogūs dviratininkams.
„Koronavirusas yra proga kiekvienam politikos formuotojui kažką pakeisti savo mieste, – tikina aplinkosaugos advokatė. – Nesugebėjimas to padaryti dabar, kai yra pakankamai laiko morališkai žmones paruošti, gali būti tikra nelaimė.“
Siekdama morališkai paruošti gyventojus, šio Italijos regiono valdžia išleido 115 milijonų dviračių transportui skatinti. Valdžia pažadėjo iki 500 eurų siekiančias subsidijas piliečiams, kurie planuoja pirkti naują dviratį arba elektrinį paspirtuką vien tam, kad šie laikytųsi atokiau nuo viešojo transporto ir savo automobilių.
Paryžius užima lyderio poziciją
Paryžiaus mero pavaduotojas Davidas Belliardas kalba apie didelės apimties transformaciją Prancūzijos sostinėje, kuri nuo pandemijos pradžios jau yra investavusi 20 milijonų eurų į šią sritį.
„Tai panašu į revoliuciją, – sako D. Belliardas. – Įspūdingiausias pokytis yra matomas neįtikėtinai perpildytoje Rivoli gatvėje (Rue de Rivoli), besitęsiančioje nuo Paryžiaus rytų iki vakarų. Kai kuriose šios gatvės juostose dabar visiškai nebevažiuoja automobiliai. Kuo daugiau erdvės duosi dviratininkams, tuo daugiau jie ja pasinaudos.“
Dviratininkų padaugėjo 27 procentais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Viena to priežasčių – plačios apimties priemonės, kurių ėmėsi Prancūzijos valdžia. Pavyzdžiui, dviračių taisymui yra skiriama 50 eurų subsidija.
„Jaučiuosi kaip rojuje“, – pripažįsta Rémy Dunoyeris, dviračių mechanikas iš Paryžiaus. „Tai darosi taip populiaru“. Jo taisykla veikė viso karantino metu. Kai kiti verslai traukėsi ir atleidinėjo darbuotojus, jo netgi išsiplėtė. „Mes nusamdėme daugiau darbuotojų dėl išaugusios taisymo paklausos“.
Siekdama populiarinti keliavimo dviračiais kultūrą Paryžiaus valdžia taip pat siūlo nemokamas važiavimo dviračiu pamokas.
„Paprastai sulaukiame apie 150 suaugusiųjų, norinčių mokytis važiuoti dviračiu, šiuo metu šis skaičius išaugęs dvigubai“, – pasakoja Joëlis Sickas, dviratininkystė mokyklos Maison du Vélo instruktorius.
Briuselyje - netikėti iššūkiai
Nusikėlus toliau į šiaurę, Briuselyje, šalia labiausiai užimtų miesto gatvių buvo nutiesti 40 km dviračių takų.
Siekiant užtikrinti socialinio atstumo taisyklių laikymąsi, čia yra sukurtos zonos, kur pėstieji ir dviratininkai turi pirmenybę prieš automobilius. Visame mieste taip pat buvo atnaujinti greičio ribojimai.
Balandį transporto ministras Elke Van den Brandtas parašė viešą kreipimąsį į miestiečius prašydamas vengti viešojo transporto.
„Perpildyti autobusai piko valandomis nėra tai, ko mes norime, – sakė jis. –Vienintelė alternatyva būtų buvusi siūlyti važiuoti automobiliu, tačiau tai nėra išeitis.“
Panašu, kad priemonės, skirtos paskatinti keliones dviračiu, suveikė – šiandien galima gatvėse sutikti 44 procentais daugiau dviratininkų, nei pernai.
„Dabar visi turi dviratį, – teigia Briuselio gyventoja, laukianti eilėje prie taisyklos. – Dviratį turėjau ir prieš krizę, bet dabar naudoju jį kiekvieną dieną.“
Iškilo viena, prieš pandemiją nenumatyta problema.
„Įsivaizdavau, kad nusipirksiu gražų naują dviratį ir prie jo derantį šalmą... bet dabar nėra dviračių, – pasakoja Briuselio gyventoja Vesselina Foteva. – Norėjau nusipirkti, bet man pasakė, kad turiu laukti bent du mėnesius.“
V. Foteva atsikraustė į Briuselį dvi savaitės prieš pandemijos pradžią ir savo akimis stebėjo, kaip keičiasi miestas.
„Nusprendžiau, kad imsiuosi visų priemonių apsaugoti savo sveikatą ir vengti viešojo transporto“, – kalbėjo V. Foteva.
Ji, kaip ir visi tie, kuriems nepavyko gauti nusipirkti naujo dviračio, pasinaudojo dviračių skolinimosi paslauga „Swapfiets“. Šios įmonės įkūrėjas Richardas Burgeris džiaugiasi, kad jo verslas Briuselyje pandemijos metu išaugo 60 procentais. Dabar verslininkas dairosi į kitus dviračių infrastruktūrą plečiančius miestus – Milaną ir Paryžių.
Amsterdame – dar daugiau dviratininkų
Skirtingai nei dauguma didžiųjų miestų, Amsterdamas jau prieš pandemijos protrūkį turėjo dviračiams pritaikytą infrastruktūrą. Nyderlandų sostinė yra garsi faktu, kad čia yra daugiau dviračių, nei žmonių. Mieste yra 767 kilometrai gerų dviračių takų. Visgi, koronaviruso poveikis judėjimui mieste buvo akivaizdus.
„Neįtikėtina, kad tai, ką tikėjomės išvysti per ateinančius 10 metų, staiga įvyko per tris – šešis mėnesius“, – džiaugėsi Taco Carlile'as, kurio elektrinių dviračių prekės žemklas „Van Moof“ pardavė daugiau dviračiu per pirmus keturis 2020-ųjų mėnesius negu per pastaruosius du metus.
„Žmonės pamatė, kad jų miestas gali tapti daug gražesniu ir malonesniu gyventi jame esant daugiau dviračių ir mažiau automobilių“, – teigia T. Carlile'as. – Jie nebenori grįžti į ankstesnius laikus.“
Elektriniai dviračiai šiuo metu yra populiariausi dviračiai Nyderlanduose. Taip pat auga ir krovininių dviračių pardavimai.
Ar šie pokyčiai tęsis ilgai?
Daugybė miestų ruošiasi nenuspėjamai ateičiai – neaišku, ar kada nors dar bus įmanoma grįžti prie senojo gyvenimo būdo.
„Pandemija labai staigiai perkeičia žmonių mąstymą“, – teigia J. Warren iš Europos dviratininkų federacijos.
Keliavimas dviračiu tampa išeitimi vis daugiau ir daugiau žmonių. Esminis klausimas – ar jie pasiliks prie kelionių dviračiu kai baimė dėl koronaviruso nuslūgs ir ar perėjimas prie dviračių yra tvarus.
„Reikia politinės valios, investicijų ir to norinčių piliečių aktyvizmo“, – tikina J. Warren. Ji yra įsitikinusi, kad prireiks politikų drąsos, kad būtų užtikrinta, jog teigiami pokyčiai bus ilgalaikiai.
Lietuva taip pat padidino finansavimą dviračių infrastruktūrai ir yra viena iš daugiausiai į šią sritį investavusių šalių Europoje. Ją lenkia tik Suomija, Italija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Parengta pagal BBC informaciją.
