Baltarusijoje prezidento rinkimai įvyko rugpjūčio 9 d. Jų rezultatai laikomi suklastotais – laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas A.Lukašenka.
Remiantis valstybės paskelbtais duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų, o opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Manifestacijos tęsiasi iki šiol.
Tačiau spalio 26 d. opozicija valstybės spaudimą nutaikė prieš ją pačią. S.Cichanouskajai paskelbus visuotinį streiką, tūkstančiai studentų bei valstybei priklausančių gamyklų ir privačių įmonių, restoranų ir kitų verslų darbuotojai prisijungė prie protesto ir patraukė į gatves.
Taps išbandymu lyderiui
Analitikai teigia, kad šis veiksmas pažymi naują kelis mėnesius trukusios politinės krizės etapą ir patikrins A.Lukašenkos gebėjimą išlikti valdžioje ir tai, ar S.Cichanouskaja išties turi visuomenės palaikymą, reikalingą išstumti autoritarinį lyderį.
„Reguliarūs masiniai taikūs protestai pakirto režimo teisėtumą, o visuotinis streikas kelia grėsmę jo ekonominiam gyvybingumui. Režimas supranta, kad tai tapo grėsme“, – teigė buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Baltarusijoje ir Tarptautinio strateginių tyrimų instituto Londone narys Nigelis Gouldas-Daviesas.
Laikas, kuriuo paskelbtas protestas, taip pat galėtų opozicijai suteikti šviežio gyvybingumo, teigė Baltarusijos komentatorė ir analitikė Hanna Baraban.
Nors Minske, ypač savaitgaliais, į protestus susirenka dešimtys tūkstančių žmonių, jie gerokai sumažėjo.
„Praėjus daugiau nei trim aktyvių protestų mėnesiams, baltarusiai pavargo ir protestuojančių žmonių skaičius ėmė po truputį mažėti. Panašu, kad valdžia taip pat priprato prie protestų ir laukė, kada jie nuslūgs patys“, – tikino H.Baraban.
Protestuoti ragina visus
Tačiau spalio 25-ąją – dieną, kai baigėsi S.Cichanouskajos paskelbtas ultimatomas ir A.Lukašenka turėjo atsistatydinti – protestuoti susirinko daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Pareigūnai sulaikė šimtus žmonių.
Pati S.Cichanouskaja ragino privatų verslą, religinę bendruomenę ir sportininkus taip pat prisijungti prie protesto.
Pirmadienį „Radio Free Europe“ ji sakė, kad „didžiuojasi kiekvienu baltarusiu, kuris savyje atrado jėgų bei drąsos ir prisijungė prie streiko“.
Baltarusijos valstybei kontroliuojant didžiąją dalį šalies ekonomikos, anksčiau gamyklose vykę streikai netruko ilgai, nes darbininkai buvo bauginami, jiems buvo grasinama atleidimu iš darbo.
Tačiau spalio 21 d. S.Cichanouskaja pažadėjo darbuotojams finansinę kompensaciją, jei jų kontraktai būtų nutraukti. Pirmadienį ji pranešė, kad buvo surinkti 7 mln. JAV dolerių, kuriais bus remiami protestuotojai.
Antradienį vietos žiniasklaida pranešė apie solidarumo akcijas ar streikus švietimo įstaigose, sveikatos apsaugos institucijose ir privačiose bendrovėse.
Portalo tut.by duomenimis, Baltarusijos vakaruose esančios chemijos pramonės įmonės „Grodnoazot“ darbininkai atsisako dirbti.
S.Cichanouskaja trečiadienį patikino esanti kol kas patenkinta streiku, prasidėjusiu šią savaitę.
„Turiu pasakyti, kad, žinoma, viską galima padaryti geriau. Norime, kad per šį nacionalinį streiką sukiltų visa šalis“, – sakė S. Cichanouskaja.
„Bet esam tikrai pagerbti ir (dėkingi) kiekvienam asmeniui, kiekvienam streike dalyvavusiam darbininkui“, – nurodė buvusi opozicijos kandidatė į prezidentus.
„Esu viskuo patenkinta, nes taip Baltarusijos žmonės rodo, koks yra jų požiūris į režimą ir kaip jie yra pasiruošę kovoti su šia diktatūra“, – sakė ji.
Maskva žvelgia nepatenkintu žvilgsniu
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad Rusija „negali ignoruoti streikų, vykstančių Baltarusijoje, nes šalies verslų funkcionavimas yra svarbus“.
Jei streikai dar labiau paralyžiuos šalį, tai gali tapti dar didesniu Rusijos paramos A.Lukašenkai testu.
Nuo šios krizės pradžios, Maskva rėmė jį milijoninėmis paskolomis ir didesne apsaugos kooperacija.
„Jei ateinančiomis savaitėmis nacionalinis streikas ir toliau augs, V.Putinas gali prarasti bet kokią likusią toleranciją A.Lukašenkai“, – sakė H.Baraban.
Išreiškė paramą
Vakarų valstybės Baltarusijai ir protestuojantiems gyventojams stengiasi bent minimaliai padėti. Tiek JAV, tiek Europos Sąjunga nesutinka pripažinti A.Lukašenką teisėtu šalies vadovu.
ES taip pat pranešė, kad 40 Baltarusijos pareigūnų dėl jų įtariamo vaidmens vykdant represijas prieš protestuotojus ir opoziciją, taip pat dėl sukčiavimo rinkimų metu, bus įšaldomas turtas ir įvestas vizų draudimas.
Spalio 12 d. ES užsienio reikalų ministrai taip pat uždegė žalią šviesą naujam sankcijų paketui, į kurį bus įtrauktas ir pats A.Lukašenka.
Trečiadienį vykusioje vaizdo konferencijoje europarlamentarai Petras Auštrevičius, Andrius Kubilius, Sandra Kalnietė ir Sven Mikser taip pat išreiškė paramą Baltarusijai.
„Baltarusijoje vykstanti revoliucija turi tarptautinį palaikymą ir tikimės, kad sankcijos bus pritaikytos dar daugiau žmonių, prisidėjusių prie represijų“, – sakė S.Kalnietė.
Parengta pagal „Radio Free Europe“ inf.
