Jungtinės Valstijos tapo pirmąja tai padariusia šalimi.
D. Trumpas išvesti šalį iš sutarties nusprendė 2017 metų birželį. Tačiau atitinkamą prašymą Vašingtonas galėjo pateikti tik 2019-ųjų lapkritį. Praėjus dar metams, sprendimas įsigaliojo.
Jungtinės Valstijos, kur vis dar neįmanoma prognozuoti prezidento rinkimų baigties, trečiadienį oficialiai pasitraukė iš Paryžiaus klimato susitarimo ir tapo pirmąja tai padariusia šalimi.
Pasitraukimas galėtų būti trumpalaikis, jei demokratas Joe Bidenas laimės antradienį įvykusius rinkimus ir jo administracija vėl prisijungs prie šio tarptautinio susitarimo. Antraip pasaulio pastangos suvaldyti Žemės šiltėjimą turės tęstis be antros didžiausios teršėjos anglies junginiais vyriausybės indėlio.
Bet kuriuo atveju viskas priklausys nuo itin atkaklių JAV prezidento rinkimų baigties, abiem varžovams prognozuojant savo pergalę.
J. Bidenas yra pasiūlęs 1,7 trln. dolerių (1,45 trln. eurų) planą iki 2050 metų pasiekti JAV neutralumą klimato atžvilgiu, o prezidentas Donaldas Trumpas agresyviai gynė iškastinio kuro pramonę, abejojo mokslo išvadomis dėl klimato kaitos priežasčių ir silpnino kitas aplinkos apsaugos priemones.
Jei laimės D. Trumpas, iniciatyvą klimato apsaugos srityje teks perimti valstijoms, miestams ir kompanijoms.
Tačiau praėjusį mėnesį paskelbta grupės „America's Pledge“ ataskaita rodo, kad net ir be pagalbos iš Vašingtono jos veiksmai gali iki 2030 metų 37 procentais sumažinti JAV taršą.
„Bendrai, lengvoji dalis yra nusiųsti pranešimą Jungtinėms Tautoms, kad Jungtinės Valstijos ketina vėl prisijungti prie Paryžiaus susitarimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė Andrew Lightas, kuris buvo ankstesnio prezidento Baracko Obamos patarėjas klimato klausimais.
Pasak jo, tokiu atveju JAV vis tiek „nedalyvaus pokalbyje“, kai Didžioji Britanija ir JT gruodžio 12-ąją – per penktąsias Paryžiaus susitarimo metines – surengs viršūnių susitikimą klimato klausimu, bet būtų pasirengusi vėl įsitraukti.
Kaip nurodo JT tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC), norint turėti galimybę neleisti šiltėjimui iki amžiaus pabaigos pasiekti 1,5 Celsijaus laipsnio ribos, pasaulis maždaug amžiaus viduryje turi tapti neutralus klimato atžvilgiu.
Šiltėjimo riba buvo nusistatyta siekiant išvengti virtinės katastrofiškų klimato virsmo taškų, galinčių priversti žmoniją išsikraustyti gyventi į pačias šiauriausias ir piečiausias Žemės sritis.
Vageningeno universiteto Nyderlanduose klimatologas ir modeliavimo grupės „Climate Action Tracker“ (CAT) narys Niklas Hohne socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „vien Bideno klimato planas galėtų temperatūros didėjimą sumažinti maždaug 0,1 Celsijaus laipsnio“.
„Šie rinkimai galėtų būti lemiamas taškas tarptautinei klimato politikai. Svarbi kiekviena dešimtoji laipsnio dalis“, – sakė jis.
Globalus klimato susitarimas buvo priimtas 2015 metų pabaigoje Paryžiuje ir po metų įsigaliojo. Jis numato siekti, kad klimato šilimas nebūtų didesnis nei 1,5 laipsnio, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu.
JAV yra vienintelė šalis, neremianti susitarimo.
