Pats J.Bidenas paskubėjo patvirtinti su juo siejamas optimistines europiečių viltis. Jis jau pasikalbėjo su Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkais, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais. Žadama nesutarimų netemdoma nauja ES ir JAV santykių era.
J.Bidenas gali sustiprinti Briuselio pozicijas ir derybose su Londonu. Jeigu D.Trumpas rėmė „Brexit“, naujasis JAV vadovas, atrodo, laikysis priešingos nuomonės.
Tuo metu rytiniame ES politikos sparne neregėti pragiedulių. Net priešingai – neseniai Vengrijai ir Lenkijai vetavus trilijono eurų dydžio ES 2021–2027 metų biudžetą ir 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo planą, atsidurta ant politinės krizės slenksčio.
Budapeštas ir Varšuva europinių lėšų siejimą su teisės viršenybės principu pavadino ES žlugdymu ir finansiškai silpnesnių Bendrijos šalių šantažavimu, o Briuselis šantažu kaltina Vengriją ir Lenkiją, kurių veto, Europos ekonomikai grimstant į antrąją recesiją, blokuoja labai laukiamą Gaivinimo fondą, o ir biudžeto išlaidas pristabdo.
Vengriją ir Lenkiją žodžiais parėmė vienintelė Slovėnija.
Vilnius elgiasi atsargiai, pirmiausia dėl strategiškai svarbių santykių su Varšuva, bet per prezidento A.Dudos vizitą mūsų šalies vadovas G.Nausėda jam aiškino, kad dėl veto drauge su visa ES gali nukentėti ir patys lenkai.
Būtų naivu manyti, kad Vengrija ir Lenkija nesupranta, kokios žalos ir joms gali pridaryti europinių lėšų pristabdymas, bet ES finansų siejimas su teisės viršenybe, matyt, laikomas tokiu pavojingu, kad nuspręsta priešintis net torpeduojant Bendrijos biudžetą.
Lenkijos premjeras M.Morawieckis pareiškė, kad „Europos oligarchija“ baugina silpnesnes šalis, o naujos europinio finansavimo sąlygos galiausiai gali sužlugdyti ES. Vengrijos premjeras V.Orbanas sakė, kad gina visų šalių, nepritariančių pabėgėlių perkėlimui, interesus.
Žinoma, Vengrijos ir Lenkijos ginčas su ES neapsiriboja skirtingu požiūriu teisės klausimais. Tai didelis ideologinis susipriešinimas.
Briuselis neigiamai vertina Lenkijos teismų sistemos reformą, atvirai kritikuoja šios šalies Konstitucinio tribunolo, kurio teisėtumu taip pat abejojama, sprendimą faktiškai visai uždrausti abortus.
Vengrijai priekaištaujama ne tik dėl migrantų, bet ir dėl spaudos laisvės varžymo, kitų demokratijos normų pažeidimų. Naujausias Budapešto iššūkis Briuseliui – sprendimas įsigyti rusiškos COVID-19 vakcinos, nors tam pirmiausia reikėjo gauti Europos vaistų agentūros leidimą, kurio niekas nė neketina duoti.
Akivaizdu, kad kadaise su sovietine sistema kovojusio buvusio vengrų disidento autokratiško V.Orbano ir ES vadovų požiūris į žmogaus teises, demokratines vertybes skiriasi kaip dangus ir žemė.
Lenkijoje neoficialaus šalies vadovo J.Kaczynskio kontroliuojama itin konservatyvi Teisės ir teisingumo partija nėra taip įsitvirtinusi kaip V.Orbano „Fidesz“, bet taip pat pastaruosius penkerius metus tolina lenkus nuo ES išpažįstamų vertybių.
Anksčiau lietuviai galėjo pavydėti lenkams, kad jie vieninteliai ES per 2008–2009 metų ekonominę krizę nepatyrė nuosmukio, liberalios D.Tusko vyriausybės reformos kūrė dinamišką, sparčiai augančią ekonomiką, europietišką, modernią visuomenę.
Dabar jau nemaža dalis lenkų, ko gero, pavydi lietuviams liberalesnių įstatymų, mažesnio visuomenės susipriešinimo, glaudesnio ryšio su Briuseliu.
Žinoma, Lenkijos posūkį į konservatyvizmą, susipriešinimą su ES lėmė anaiptol ne vien valdančiosios politinės jėgos.
Gili ideologinė, vertybinė takoskyra suskaldė ir šios šalies visuomenę – panaši priešprieša dabar stebima ir JAV.
Lenkijos ir Vengrijos požiūris į europines vertybes neišvengiamai atsilieps ES ateičiai. Suerzinta šių šalių veto Prancūzija pareiškė, kad ES negali būti „įkaite nenorinčių judėti į priekį ir negerbiančių mūsų politinio projekto pamatų“. Panašiai reagavo ir Nyderlandai.
Netiesiogiai lenkams ir vengrams leidžiama suprasti, kad turtingi vakarų europiečiai gali eiti savo keliu juos palikę šalikelėje.
Suprantama, tai būtų ES suskaldymas, ir Bendrijos narės pasistengs, kad toks scenarijus netaptų realybe.
Tačiau jau svarstoma, kaip turėtų keistis ES. Vakarų Europoje stipri ES federalizacijos šalininkų stovykla, jie norėtų didinti integraciją, plėsti Europos Parlamento įgaliojimus, vis daugiau politinių galių perduoti Briuseliui.
Šalių veto teisė išnyktų, įmanoma ir dviejų greičių Europos Sąjunga.
Šitokia perspektyva nepriimtina ne tik Lenkijai ir Vengrijai, kurių vadovai priminė, kad stojo „ne į federalistinę ES, o į pagarbią Bendriją, susidedančią iš stiprių nacionalinių valstybių“.
Lietuvai taip pat reikės apsispręsti, koks ES ateities scenarijus mums labiausiai tinkamas.
Viena vertus, didesnė euro zonos šalių integracija Lietuvai būtų naudinga ekonomiškai, kita vertus, didžiulės vieningos Europos katile mažų šalių balsas būtų dar silpniau girdimas.
Kol kas neaišku ir kokios pozicijos laikysis oficialusis Vilnius, jei aštrėtų Varšuvos ir Briuselio konfliktas. Iki šiol pasitenkinama atsargia tyla.
