Europos Vadovų Taryba (EVT) priėmė sankcijas, atsižvelgdama į Turkijos „vienašališkus veiksmus ir provokacijas“, tviteryje parašė Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as, remdamasis išvadomis, dėl kurių sutarė 27 narių bloko lyderiai.
Vienas diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad sankcijos bus nukreiptos į asmenis ir kad gali būti imtasi tolesnių priemonių, „jei Turkija tęs savo veiksmus“.
Atėnai veikiausiai bus nusivylę, kad viršūnių susitikime Briuselyje dalyvavę lyderiai nesutiko siekti ginklų embargo ar nukreipti sankcijų prieš ištisus Turkijos ekonomikos sektorius.
ES susirinko į neeilinį susitikimą: pasiektas susitarimas su Lenkija ir Vengrija
Tačiau išvadose, kurias paskelbė EVT atstovas, raginama sudaryti „ribojančių priemonių“ taikinių sąrašą.
ES lyderiai pavedė Bendrijos diplomatijos vadovui Josepui Borrelliui parengti ataskaitą dėl daugiau priemonių, kurių būtų galima imtis siekiant „išplėsti veiksmų apimtį“. Ji turėtų būti pateikta iki kovo.
„Idėja yra laipsniškai didinti spaudimą“, – sakė vienas diplomatas.
„Turkija ėmėsi vienašališkų veiksmų bei provokacijų ir sugriežtino savo retoriką, nukreiptą prieš ES, ES valstybes nares ir Europos lyderius“, – pažymėjo Bendrijos šalių vadovai.
„Turkija vis dar tęsia savo vienašališką ir provokacinę veiklą Viduržemio jūros rytuose, įskaitant Kipro išskirtinę ekonominę zoną“, – nurodė jie.
Viršūnių susitikimo išvakarėse Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atmetė sankcijų grėsmę.
„Turkijai nerūpi sprendimas dėl sankcijų, kurį priims ES“, – sakė jis.
„ES niekada nesielgė su mumis sąžiningai. ES niekada nesilaikė jokio mums duoto pažado, bet mes visada buvome kantrūs ir vis dar esame kantrūs“, – kalbėjo prezidentas.
Graikija, palaikoma Prancūzijos, reikalavo, kad ES imtųsi griežtesnių priemonių prieš Turkiją, kuri ne kartą siuntė savo seisminių tyrimų laivą vykdyti dujų žvalgymo ginčijamuose vandenyse.
Į viršūnių susitikimą atvykęs Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis pareiškė, kad ant kortos pastatytas „Europos Sąjungos patikimumas“.
Jis pažymėjo, kad lyderiai dar spalį sutarė, jog būtina imtis kažkokių veiksmų dėl vis agresyvesnių Turkijos veiksmų šiame regione.
„Atėjo metas parodyti, ar mes, Europa, iš tiesų esame patikimi dėl to, kas mūsų buvo sutarta“, – kalbėjo premjeras.
Kai kurios ES ir NATO, kuriai priklauso tiek Graikija, tiek Turkija, narės laikėsi atsargesnės pozicijos.
Vokietija ragino ginčą spręsti diplomatinėmis priemonėmis, o NATO įsteigė karinę „karštąją liniją“, turinčią padėti išvengti atsitiktinių susirėmimų Viduržemio jūros rytuose.
Sudėtingi santykiai
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas prieš ES viršūnių susitikimą pabandė sušvelninti įtampą.
Jis pažymėjo, kad Turkija yra priėmusi apie 4 mln. pabėgėlių – daugiau nei bet kuri kita NATO sąjungininkė, be to, šalis yra nukentėjusi nuo teroristinių atakų.
„Esama nuomonių skirtumų, nesutarimų – turime juos spręsti“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Tuo pat metu turime būti tikri, kad suvokiame Turkijos, kaip NATO narės, taip pat Vakarų šeimos narės, svarbą“, – kalbėjo jis.
Turkijos santykiai su Vakarų sąjungininkėmis pastaraisiais mėnesiais smarkiai pašlijo.
Jungtines Valstijas smarkiai supykdė Ankaros sprendimas įsigyti rusiškų raketinės gynybos sistemų S-400. Vašingtono teigimu, S-400 gali sukelti grėsmę radarais sunkiai susekamiems lėktuvams ir kad šios raketos nesuderinamos su NATO sistemomis.
Turkija taip pat kaltinama Jungtinių Tautų ginklų embargo Libijai pažeidimais.
Be to, Turkijos parama paskatino Azerbaidžaną atnaujinti ilgai rusenusį konfliktą su Armėnija.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris yra įsitraukęs į aštrų žodžių karą su R. T. Erdoganu, ragino ES pademonstruoti solidarumą su Graikija.
ES dar pusmečiui pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai
Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį dar šešiems mėnesiams pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai dėl konflikto Ukrainoje, pranešė Bendrijos atstovas.
Sankcijos, nukreiptos į ištisus Rusijos ekonomikos sektorius, įskaitant jos pelningus naftos verslus, buvo pratęstos iki 2021-ųjų vidurio.
Pirmą kartą baudžiamųjų priemonių dėl Rusijos vaidmens konflikte buvo imtasi po to, kai 2014 metais virš separatistų kontroliuojamų Rytų Ukrainos teritorijų buvo numuštas reisu MH17 skridęs Malaizijos oro linijų lėktuvas, ir nuo to laiko jos pratęsiamos kas pusmetį.
ES reikalauja, kad būtų visiškai įgyvendinti 2015-ųjų Minsko susitarimai, ir tik tada būtų galima normalizuoti santykius.
Tiek Maskvos, tiek Kijevo patvirtintais susitarimais siekiama užbaigti kovas ir rasti politinį sprendimą Ukrainos separatistiniams regionams Doneckui ir Luhanskui.
Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų pavasario tęsiasi konfliktas tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų. Jis pareikalavo jau apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.
Turkija ES planą įvesti jai sankcijų vadina „šališku ir neteisėtu“
Turkija sureagavo į ES sprendimą parengti Turkijos asmenų sąrašą, kuriems būtų taikomos sankcijos dėl Ankaros vykdomos dujų telkinių žvalgybos Viduržemio jūroje, pavadindama jį „šališku ir neteisėtu“.
Turkija šiuo metu ginčijasi su ES narėmis Graikija ir Kipru dėl energetinių išteklių Viduržemio jūros rytuose.
Susiję straipsniai
Ankara į ginčijamus vandenis, į kuriuos pretenzijas reiškia ir Graikija, ne kartą išsiuntė gamtinių dujų telkinių žvalgybos laivą.
„Atmetame šališką ir neteisėtą požiūrį, kuris buvo įtrauktas į gruodžio 10 d. Europos Vadovų Tarybos viršūnių susitikimo išvadas dėl solidarumo ir veto sukelto spaudimo“, – sakoma Turkijos Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
ES lyderiai penktadienį apsisprendė sudaryti sąrašą Turkijos asmenų, kuriems žada įvesti sankcijas dėl Ankaros vykdomos dujų telkinių žvalgybos Graikijos ir Kipro vandenyse.
„Taryba pritarė sankcijoms, Turkijai vykdant „vienašališkus veiksmus ir provokacijas“, – tviterio paskyroje rašė Prancūzijos Europos reikalų ministras Clementas Beaune, jis citavo išvadas, kurių priėjo 27 ES šalių lyderiai.