Pirmadienis yra įstatymo numatyta diena Rinkikų kolegijai susirinkti. Iš tiesų rinkikai rinksis visose 50-yje valstijų ir Kolumbijos apygardoje, kad atiduotų savo balsus. Rezultatai bus siunčiami į Vašingtoną ir suskaičiuoti sausio 6 dieną per bendrą abejų Kongreso rūmų posėdį, kuriam pirmininkaus viceprezidentas Mike'as Pence'as.
Rinkikai šįmet sulaukė didesnio dėmesio nei įprastai, nes kadenciją baigiantis prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė pripažinti pralaimėjimą J. Bidenui. Respublikonas toliau skleidžia sąmokslo teorijas apie „suklastotus rinkimus“, nepaisydamas fakto, kad net jo administracijos nariai, įskaitant generalinį prokurorą Williamą Barrą, sako, jog nebuvo aptikta jokių didelio masto sukčiavimo įrodymų.
J. Bidenas ketina pirmadienį vakare, kai rinkikai bus atidavę savo balsus, kreiptis į tautą. Tuo metu D. Trumpas toliau atkakliai tvirtina, kad jis laimėjo rinkimus, ir stengiasi pakirsti J. Bideno valdžią, šiam dar nepradėjus eiti prezidento pareigų.
„Man neramu, kad šalis turės neteisėtą prezidentą, dėl to aš jaudinuosi. Prezidentą, kuris pralaimėjo, pralaimėjo smarkiai“, – sakė D. Trumpas šeštadienį interviu televizijai „Fox News“.
Ne vieną savaitę atkakliai bandę užginčyti rezultatus teismuose, kurie visus skundus atmetė, D. Trumpas ir jo sąjungininkai respublikonai praėjusią savaitę pabandė įtikinti Aukščiausiąjį Teismą anuliuoti 62 rinkikų balsus už J. Bideną keturiose valstijose. D. Trumpui palanki teismo nutartis būtų suteikusi jam šansą tęsti pastangas pakeisti rinkimų rezultatus.
Tačiau Aukščiausiasis Teismas penktadienį atmetė šį ieškinį.
J. Bidenas yra užsitikrinęs 306, o D. Trumpas – 232 Rinkikų kolegijos narių balsus. Kad būtų paskelbtas nugalėtoju, kandidatui reikia užsitikrinti absoliučią daugumą Rinkikų kolegijos narių balsų – 270 iš 538.
32 valstijose ir Kolumbijos apygardoje rinkikai pagal įstatymus savo balsą turi atiduoti už daugiausiai rinkėjų balsų surinkusį kandidatą. Liepą Aukščiausiasis Teismas vienbalsiai pritarė tokiai tvarkai.
Bet kuriuo atveju rinkikai beveik visada balsuoja už kandidatą, laimėjusį jų valstijoje, nes paprastai yra lojalūs savo partijai. Nėra jokių priežasčių manyti, kad šįmet bus kitaip. Tarp visuomenei gerai žinomų rinkikų yra demokratė Stacey Abrams iš Džordžijos ir Pietų Dakotos gubernatorė respublikonė Kristi Noem.
Rinkikai savo balsus žymės popieriniuose biuleteniuose. Kiekvienas rinkikas atiduos po du balsus – už prezidentą ir viceprezidentą.
Ši sistema atsirado su JAV Konstitucija 1787 metais. Konstitucijos kūrėjai ją laikė kompromisu tarp tiesioginių prezidento rinkimų su visuotine rinkimų teise ir prezidento išrinkimo Kongrese, kuris buvo atmestas kaip nepakankamai demokratiškas.
Nuo tada Kongresui buvo pateikta šimtai pataisų, siekiant modifikuoti Rinkikų kolegiją ar apskritai ją panaikinti, tačiau nė viena jų nebuvo priimta.
Kiekviena valstija skiria tiek rinkikų, kiek narių ji turi Atstovų Rūmuose (skaičius priklauso nuo valstijos populiacijos) ir Senate (nepriklausomai nuo dydžio po du kiekvienoje valstijoje).
Pavyzdžiui, Kalifornija turi 55 rinkikus, Teksasas – 38, o retai apgyventi Delaveras, Aliaska, Vermontas ir Vajomingas – tik po tris.
Vašingtonas pagal 1961-aisiais ratifikuotą Konstitucijos pataisą turi tris rinkikus.
Konstitucija palieka valstijoms teisę spręsti, kaip turėtų būti atiduoti jų rinkikų balsai. Visose valstijose, išskyrus Nebraską ir Meiną, kandidatas, surinkęs daugumą rinkėjų balsų, teoriškai laimi visų valstijos rinkikų balsus.
Dėl Konstitucijos kūrėjų įtvirtintos kompromisinės sistemos Baltųjų rūmų šeimininkais tapo net penki prezidentai, surinkę mažiau rinkėjų balsų už savo varžovus. Pastarąjį kartą tai nutiko 2016-aisiais, kai už demokratę Hillary Clinton balsavo beveik 3 mln. daugiau rinkėjų nei už D. Trumpą, tačiau pastarasis vis tiek laimėjo, nes sulaukė didesnės rinkikų paramos.
J. Bidenas aplenkė D. Trumpą daugiau kaip 7 mln. balsų.
Naujasis prezidentas bus prisaikdintas sausio 20 dieną.
