Aršios Lenkijos ir Vengrijos delegacijų derybos su Europos Sąjungos vadovybe buvo prikausčiusios visos Bendrijos dėmesį.
Briuselis siekė perkalbėti Varšuvą ir Budapeštą nevetuoti ES biudžeto dėl siūlymo šalių finansavimą susieti su teisinės valstybės principų laikymusi.
Taip Briuselis siekė priversti Lenkiją ir Vengriją nebelaužyti demokratijos normų ir atgrasinti kitas šalis nuo tokių ketinimų.
Tačiau Budapešto ir Varšuvos vadovai tvirtino, jog naujasis Briuselio sumanymas yra nekonkretus, leidžiantis šalį bausti už įvairius dalykus ir taip varžantis jų suverenumą.
Aistros Briuselyje užvirė didžiulės, mat nuo derybų sėkmės priklausė, ar bus patvirtintas daugiametis ES biudžetas ir pandemijos padariniams likviduoti skirtas ekonomikos gaivinimo planas.
Grįžęs į Varšuvą M.Morawieckis pareiškė, jog laimėjo derybas Briuselyje, tačiau opozicija tvirtina, kad jis pralaimėjo, nes finansinių bausmių principas nebuvo išbrauktas.
Tiesa, dienraštis „Rzeczpospolita“ bei Berlyno ir Londono spauda irgi remia M.Morawieckio nuomonę, jog derybose pralaimėjo ES.
„Rzeczpospolita“ priminė, jog Briuselis norėjo šalių finansavimą susieti su teisinės valstybės principų laikymusi ir priversti Vengriją ir Lenkiją nebelaužyti demokratijos normų. Tačiau dabartiniame dokumente liko tiktai sakinys, kad šalių finansavimas gali būti sustabdytas tik nustačius konkretų neteisėtą korupcinį ES lėšų panaudojimą.
Dienraščio teigimu, Bendrijai pirmininkaujanti Vokietija žūtbūt siekė kompromiso, nes norėjo gelbėti ES ekonomiką ir padėti šalims kovoti su pandemija.
Prieš M.Morawieckiui vykstant į Briuselį bendrą kreipimąsi išplatino trys buvę Lenkijos prezidentai – Lechas Walęsa, Aleksandras Kwasniewskis ir Bronislawas Komorowskis.
Pastarieji paragino nevetuoti ES biudžeto ir nekenkti šalies bei Bendrijos interesams.
Bendrą laišką su panašiu raginimu į Briuselį nusiuntė ir keli šimtai Lenkijos bei Vengrijos miestų vadovų.
O viena iš trijų vyriausybinės koalicijos partijų „Solidari Lenkija“ (SL) premjerą išlydėjo šūkiu – veto arba mirtis.
SL lyderis, teisingumo ministras Zbigniewas Ziobra pareiškė, jog kompromisinio susitarimo pasirašymas reikš tautos interesų išdavystę ir jo partija to nepalaikys. Spėjama, jog premjero pareigas perimti svajojantis Z.Ziobra specialiai provokavo M.Morawieckį konfliktui su ES.
Z.Ziobrai netikėtai iššūkį metė kitos vyriausybinės partijos „Susitarimas“ lyderis, plėtros, darbo ir technologijų ministras Jaroslawas Gowinas.
Pastarasis teisingumo ministrą pavadino diletantu. Politikas pareiškė, jog kompromisas su ES bus laimėjimas, leidžiantis šaliai išvengti finansinės katastrofos.
Paaiškėjus, jog Lenkija su Vengrija pasirašė kompromisinį susitarimą su Briuseliu, Z.Ziobra tokį premjero sprendimą pavadino klaidingu.
Be to, ministras informavo, kad jo partija balsuos Seime prieš susitarimo ratifikavimą.
Skubiai sušaukta SL Seimo frakcija balsavo, ar pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, bet tokį siūlymą parėmė tik aštuoni iš dvidešimties seimūnų.
Politologė prof. Ewa Marciniak pareiškė, jog Z.Ziobra akivaizdžiai demonstruoja nelojalumą premjerui, o tai yra valdančiojoje koalicijoje vykstančio karo požymiai.
J.Gowinas paneigė gandus apie planuojamus pirmalaikius rinkimus ir SL ryžtą pasitraukti iš vyriausybės.
Ministras priminė sociologinės apklausos rezultatus, kurie parodė, kad surengus pirmalaikius rinkimus šios trys partijos rinkimų nebelaimėtų, o SL ir „Susitarimas“ savarankiškai nepatektų į Seimą. Todėl esą vyriausybė gyvuos toliau.
Tačiau apžvalgininkai prognozuoja, kad vidiniai prieštaravimai silpnins valdančiosios koalicijos vienybę, o tai nepadės ir kovojant su koronaviruso pandemija.
„Vienintelis dalykas, kuris vienija valdančiąją koaliciją, yra pinigai, postai, valdžios troškimas“, – pareiškė opozicinės Piliečių platformos partijos lyderis Borysas Budka.
Opozicija viliasi, jog Briuselis nuo šiol griežčiau reaguos į Lenkijos vyriausybės vykdomus demokratijos pažeidimus.
