Įsiveržimas į Kapitolijų neturi analogo moderniais laikais. Politologas Linas Kojala teigia, kad incidentas buvo netikėtas, bet jau buvo įvairių svarstymų.
„Konkrečiai to nebuvo laukta, bet kad visuomenė yra susiskaldžiusi, šalyje stiprėja politinė poliarizacija ir kad Donaldo Trumpo rėmėjai niekaip nesusitaiko su pralaimėjimu – tai buvo akivaizdu, – kalbėjo politologas. - Deja, ta problema lieka, šis vakaras nepabaigia to proceso.“
D. Trumpas vis dar yra prezidentas, iki inauguracijos ir jos metu neramumų rizika išliks didelė.
Užteko tik pakurstyti
Rytų Europos studijų centro direktorius L. Kojala teigė, kad kibirkščių įsiliepsnoti neramumams buvo daug.
Rinkimai įvyko prieš du mėnesius, bet D. Trumpas ir jo rėmėjai toliau kartoja, kad jie buvo pavogti - nepaisant to, kad gausybė teismų atmetė tokius kaltinimus.
Netgi Senato daugumos lyderis respublikonas Mitchas McConnellas sakė, kad nebėra daugiau dėl ko čia sustoti, kad reikia toliau judėti su demokratiniu procesu į priekį.
Rezultatų nepripažinimas yra viena priežasčių. Kita priežastis – šalies poliarizacija, pabrėžia politologas.
Kalbant apie trečiadienio neramumus Vašingtone, pats faktas, kad D. Trumpas savo kalbomis apie pavogtus rinkimus ir kad reikia parodyti stiprybę ir apginti savo šalį, pats pakurstė protestuotojus prieš jiems įsiveržiant į Kapitolijų.
„Gerokai tradicines ribas peržengianti retorika neabejotinai kursto emocijas, – teigia politologas. – Prisidėjo ir tai, kad teisėsaugos institucijos nebuvo gerai pasiruošusios suvaldyti tokią minią.“
Tradiciškai demokratinė praktika pasitelkta stabdyti taikiam valdžios perdavimo procesui
Paklaustas, ar demokratiniame pasaulyje yra buvę kažkas panašaus, politologas pastebi, kad tiek Vakarų Europoje, tiek JAV protestai yra įprasta praktika: „Esame matę tokių procesų, kurie net paskatina pokyčius. Galime prisiminti protestus prieš Vietnamo karą, kai žmonės verždavosi į valdžios institucijų pastatus protestuodami prieš šalies dalyvavimą šiame kare.“
Visgi priežastys yra skirtingos, nes šį kartą kalbama apie taikų valdžios perdavimą, pabrėžia L.Kojala.
Pamoka ar precedentas?
Pasak politologo, ilgalaikės žalos demokratijai gali nepavykti išvengti. Toks precedentas yra blogas. Jis gali paskatinti ir prieštaraujančias jėgas imtis panašių veiksmų.
Pasak eksperto, tie, kurie politiškai nepritaria į Kapitolijų besiveržusių žmonių idėjoms, gali imtis panašių veiksmų, kad atstovautų kitą radikaliąją politinio spektro pusę. Tai būtų labai neigiamas reiškinys.
Politologas vis dėlto tiki, kad šis įvykis taps ne precedentu, o pamoka pastaruosius dešimtmečius negalinčiam susitarti ir kurstančiam visuomenę politiniam elitui, bei tiems, kurie organizuoja panašaus pobūdžio veiksmus gatvėse: niekas nenorėtų, jog tai pasikartotų.
