Vienas iš aktyvistų pareiškė, kad jiems gali būti pareikšti kaltinimai pagal griežtą naują nacionalinio saugumo įstatymą.
Įtariama, kad suimtieji dalyvavo praėjusiais metais surengtuose neoficialiuose pirminiuose rinkimuose, kurie, miesto valdžios teigimu, buvo dalis planų paralyžiuoti parlamentą ir nuversti vyriausybę. Tie rinkimai buvo organizuoti, siekiant atrinkti geriausius kandidatus, turėjusius padėti demokratijos šalininkų stovyklai užsitikrinti daugumą mandatų.
Trečiadienį įvykdyti masiniai areštai buvo didžiausia operacija prieš Honkongo prodemokratinį judėjimą nuo praėjusių metų birželio, kai Pekinas pusiau autonominiam miestui primetė drakonišką saugumo įstatymą, siekdamas numalšinti daugelį mėnesį trukusius masinius antivyriausybinius protestus.
Trys iš 55 suimtų žmonių nebuvo paleisti: aktyvistai Joshua Wongas ir Tam Tak-chi, kurie jau buvo įkalinti atskiroje byloje, taip pat buvęs Honkongo demokratų partijos pirmininkas Wu Chi-wai (U Čivajus), paliktas areštinėje dėl jam iškeltos kitos bylos, susijusios su dalyvavimu protestuose.
Wu Chi-wai praėjusį mėnesį buvo paleistas už užstatą, sulaukęs kaltinimų, kad ragino žmones prisijungti prie nesankcionuotų protestų 2019 metų liepą. Jam buvo liepta atiduoti savo kelionės dokumentus, tačiau valdžios atstovai vėliau sužinojo, kad jis neįteikė savo Didžiosios Britanijos užjūrio paso.
Policija patvirtino, kad nė vienam iš trečiadienį sulaikytų aktyvistų, įtariamų „ardomąja veikla“ pagal minėta saugumo įstatymą, oficialiai nepareikšta jokių kaltinimų.
Už demokratiją pasisakantis buvęs įstatymų leidėjas Lam Cheuk-tingas pareiškė, jog sprendimai dėl asmenų patraukimo atsakomybėn Honkonge grindžiami ne įrodymais, o valdininkų „politiniais sprendimais“.
„Jie dar neiškėlė mums jokių kaltinimų, – sakė Lam Cheuk-tingas, vienas iš trečiadienį suimtų aktyvistų. – Tačiau esu tikras, kad jie anksčiau ar vėliau pareikš kaltinimus kai kuriems iš mūsų, nepriklausomai nuo to, ar turės pakankamai įrodymų.“
Jo teigimu, areštų tikslas buvo nutildyti honkongiečius ir sukelti „atgrasymo poveikį“.
Atskiroje byloje penktadienį buvo nuteisti kalėti iki pusšeštų metų trys žmonės, pripažinti kaltais dėl dalyvavimo riaušėse Honkongo oro uoste ir vienos kinų žurnalistės užpuolimo 2019 metų rugpjūtį, kai antivyriausybiniai protestai buvo pasiekę kulminaciją.
Protestuotojai dvi dienas blokavo miesto oro uostą. Kai kurie demonstrantai užpuolė asmenis, kuriuos palaikė šnipais ar infiltuotais policininkais. Tuomet Kinijos valstybinio laikraščio „Global Times“ žurnalistė buvo surišta ir sumušta grupės protestuotojų.
