G. Conte liko be daugumos aukštuosiuose parlamento rūmuose, kai iš vyriausybės pasitraukė keli ministrai iš buvusio premjero Matteo Renzi mažos, bet svarbios partijos „Italia Viva“ („Italija gyva“).
M. Renzi sulaukė aštrios kritikos už grumtynes dėl valdžios, šaliai bandant pažaboti koronaviruso plitimą. Tačiau Italijai ruošiantis iš Europos Sąjungos gauti milijardus eurų kovai su pandemijos padariniais, buvęs premjeras tvirtino, kad tas žingsnis buvo būtinas siekiant užkirsti kelią G. Conte sutelkti savo rankose per daug valdžios.
G. Conte pirmadienį kreipsis į parlamento žemuosius rūmus, o antradienį pasakys kalbą Senate. Po abiejų kreipimųsi bus surengti balsavimai, prilygstantys balsavimui dėl pasitikėjimo.
Lemtingas turėtų būti balsavimas Senate, kur M. Renzi partija turi 18 vietų.
Teisininko išsilavinimą turintis G. Conte, garsėjantis savo derybiniais įgūdžiais, buvo pasirinktas Penkių žvaigždučių judėjimo (M5S) vadovauti vyriausybei, kai po aiškaus nugalėtojo neiškėlusių rinkimų 2018 metais M5S sudarė valdančiąją koaliciją su dešiniojo sparno „Lyga“, vadovaujama Matteo Salvini.
Tas kabinetas žlugo, kai M. Salvini, tuo metu ėjęs vidaus reikalų ministro pareigas, atšaukė palaikymą koalicinei vyriausybei, tikėdamasis pirmalaikių rinkimų, po kurių galėtų užimti premjero postą.
Tačiau G. Conte sugebėjo suformuoti naują vyriausybę, užsitikrinęs kairiojo sparno Demokratų partijos (PD) paramą, kuriai tuo metu priklausė ir M. Renzi. Vėliau M. Renzi paliko PD ir įsteigė „Italia Viva“, kuri praėjusį trečiadienį įstūmė vyriausybę į krizę, atšaukusi savo ministrus.
G. Conte, turėjęs tvirtą visuomenės palaikymą per pirmąją pandemijos bangą, sulaukė kritikos, kad visus sprendimus priima be konsultacijų su parlamentu. M. Renzi partijos ministrai paliko vyriausybę, kai G. Conte pristatė planą, numatantį, kad premjeras valdys ES lėšas, skiriamas atsigavimui po pandemijos.
