Tačiau kelionė iki šios dienos džiaugsmingų išvakarių buvo nelengva. Naujienų portalas lrytas.lt kviečia iš arčiau susipažinti su 46-uoju JAV prezidentu.
Josephas Robinette’as Bidenas jaunesnysis gimė Skrantone (Pensilvanijos valstija) 1942 metais, kai aplink planetą skraidė Antrojo pasaulinio karo kulkos. Vėliau jo šeima persikėlė gyventi į Delavero valstiją.
Čia jis įgijo išsilavinimą, pradėjo politinę karjerą ir prieš 30-ąjį gimtadienį 1972 metais buvo išrinktas JAV Senato nariu. 1966 metais J.Bidenas vedė Neilią Hunter, su ja susilaukė 2 sūnų – Josepho (Beau) ir Hunterio bei dukters Naomi.
Lankė artimųjų kapus
Tačiau vos laimėjus rinkimus į Senatą J.Bideno laukė tragedija. Gruodžio mėnesį važiuodami pirkti Kalėdų eglutės į avariją pateko visi jo šeimos nariai. Žmona ir dukrelė žuvo, sūnūs patyrė sunkių sužalojimų. Senatoriaus priesaiką politikas davė ligoninėje, kur tuo metu buvo gydomi Beau ir Hunteris.
Yra žinoma, kad rinkimų dienos rytą politikas aplankė artimųjų kapus. Gėles teko dėti ne tik ant Neilios ir Naomi kapų. 2015 metais nuo smegenų vėžio mirė ir jo pirmagimis sūnus Beau. Vyrui tuo metu buvo 46 metai.
„Skausmas atrodė nepakeliamas, prireikė daug laiko, kad išsigydyčiau žaizdas. Bet man pavyko su daugybe palaikymo, tai pakeitė mano šeimą ir mano gyvenimą“, – prieš keletą metų sakė J.Bidenas.
Vyrą gražiai prisiminė tuometis Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama. Jo valdymo metu viceprezidento pareigas ėjo dabar rinkimuose kandidatavęs J.Bidenas.
„Per 46 metus jis padarė tiek, kiek kiti nepadaro per 146. Jis buvo tas žmogus, kuris skatino kitus būti geresniais tėvais, sūnumis, broliais, seserimis... Būti geresniems savo darbe, geresniais kariais. Apskritai jis skatino visus būti tiesiog geresniais žmonėmis“, – prieš kelerius metus kalbėjo B.Obama.
Šeima suteikia stiprybės
Per rinkimų agitaciją J.Bidenas prisistatė kaip mylintis tėvas, turintis itin glaudų ryšį su savo vaikais. Kaip rašoma demokratinį sparną palaikančioje Jungtinių Valstijų žiniasklaidoje, atžalos politikui padeda rasti stiprybės. „Dėmesį skirdamas savo vaikams atrandu išganymą. Beau, o ne aš turėjo siekti prezidento posto“, – yra sakęs J.Bidenas, iš pirmagimio sulaukęs didelio palaikymo siekiant karjeros.
Praėjus keleriems metams po tragiškos nelaimės politikas dar kartą vedė. Antrąją politiko žmoną Jill sūnūs priėmė su meile, vadino ją antrąja mama.
Nors oficialiai berniukų moteris nebuvo įsivaikinusi, ji irgi juos laiko savo sūnumis. Jill ir Joe vestuves atšoko 1977-aisiais. Kad savo išrinktąją nusivestų prie altoriaus, J.Bidenui teko pirštis net kelis kartus. Kartu su Jill jis susilaukė dukters Ashley, kuriai dabar 39-eri. Moteris yra žinoma aktyvistė, filantropė ir mados dizainerė.
Nesėkmingi mėginimai
J.Bidenas Demokratų partijos nominacijos prezidento rinkimuose prieš tai nesėkmingai siekė du kartus. 1988 metų rinkimų kampanijoje jis buvo laikomas stipriu kandidatu, tačiau buvo apkaltintas kopijuojantis Jungtinės Karalystės Leiboristų partijos lyderio Neilo Kinnocko kalbą.
Vėliau kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad viename universitete rašytame moksliniame darbe J.Bidenas netinkamai citavo kitų autorių kūrinius ir savinosi jų mintis.
Politikas taip pat kelis kartus rinkėjams pamelavo apie savo praeitį. Galiausiai J.Bidenas pasitraukė iš rinkimų kovos tvirtindamas, kad jo kampaniją užgožė praeities šešėliai.
Dar kartą nesėkmingai Demokratų partijos nominacijos politikas siekė 2008 metais. Kampanijos metu jis pabrėžė savo patirtį užsienio politikos srityje, tačiau niekada nebuvo laikomas rimtu favoritu laimėti nominaciją.
Iš kovos jis pasitraukė po Ajovos valstijos pirminių rinkimų, kuriuose užėmė 5 vietą. Nors kampanija buvo nesėkminga, tai padėjo J.Bidenui susikurti savo įvaizdį nacionalinėje politikoje.
J.Bidenas susibičiuliavo su B.Obama ir galiausiai tapo jo partneriu kovoje dėl Baltųjų rūmų, kurią jie laimėjo. Iki tol politikų santykiai buvo tiktai dalykiniai – jie kartu dirbo tame pačiame Senato Užsienio reikalų komitete. Buvo manoma, kad viceprezidentas bandys siekti prezidento posto 2016 metais, tačiau jis tokių planų atsisakė tvirtindamas, kad sūnaus mirtis 2015 metais iš jo pareikalavo pernelyg daug jėgų.
Lietuviškoje koplyčioje – netikėta J. Bideno malda
2011-ųjų rugsėjį nacionalinėje šventovėje, Švč.Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bazilikoje Vašingtone, vyko mišios, skirtos maldai už mirusį Vatikano nuncijų JAV arkivyskupą Pietro Sambi. Jose dalyvavo ir JAV diplomatijos korpusas, o Lietuvai atstovavo ne tik ambasadorius, bet ir tuo metu į JAV sostinę su oficialiu vizitu atvykusi to meto Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
„Pastebėjau, kad pirmoje eilėje sėdi J.Bidenas. Po mišių priėjau prie jo ir sakau: viceprezidente, ar žinote, kad šioje bazilikoje yra mūsų tautinė koplyčia? Jis nustebo, sako, einam, pažiūrėkim“, – „Lietuvos ryto“ korespondentei Ritai Stankevičiūtei prisiminė buvęs ambasadorius, Seimo narys Ž.Pavilionis.
Įprastai kiekvienas JAV viceprezidento žingsnis būna suplanuotas, todėl toks nukrypimas nuo scenarijaus sukėlė apsaugininkų sumaištį, bet jie nusekė paskui J.Bideną, I.Degutienę ir Ž.Pavilionį į lietuvišką koplyčią, skirtą Švč.Mergelei Marijai, ypač garbinamai Šiluvoje. J.Bidenas apžiūrėjo nuostabias Vytauto Kazimiero Jonyno ir Albino Elskaus kurtas mozaikas, kuriose pavaizduotas Mindaugo krikštas, Sibiro tremtiniai, lageriai. Koplyčioje atspindėti Kryžių kalnas, Vytis, Trakų, Pažaislio ir Vilniaus vaizdai.
Sujaudintas J.Bidenas nieko neperspėjęs atsiklaupė maldai, ir ta akimirka užfiksuota vieninteliame kadre, kurį telefonu nufotografavo vienas diplomatų. Ten nebuvo daugiau kamerų, emocijos išsiliejo iš širdies.
„J.Bidenas parodė, koks svarbus jam tikėjimas, o aš supratau, kad kelias į jo širdį mums yra atviras“, – sakė Ž.Pavilionis.
J.Bideno ryšiai su Lietuva
Susitikęs su tuomete prezidente Dalia Grybauskaite J.Bidenas pasakojo apie savo ryšius su Lietuva, kaip jis augdamas Pensilvanijoje, sename angliakasių mieste Skrantone, lankydavosi lietuviškoje kepyklėlėje, ragavo lietuvių ruoštą mėsą.
Lietuviai į Skrantoną pradėjo važiuoti dar XIX amžiaus pabaigoje, nes regione netrūko darbo anglių kasyklose ir geležinkeliuose. Naujakuriai miesto pavadinimą sulietuvindavo į Skrantus, statė bažnyčias, kūrė mokyklas ir kavines. Tuo metu čia kūrėsi ir atvykėliai iš Airijos, tarp kurių buvo ir J.Bideno protėviai.
„Lietuviai su airiais nuo senų laikų bendraudavo, kūrė panašias organizacijas: jie – „Kolumbo riterius“, mes – „Vyčius“, – pasakojo Ž.Pavilionis. – Iš šalies gali atrodyti keista, bet J.Bidenas vaikystėje mėgo lietuvišką dešrą, o vėliau stengėsi, kad mėsa iš Lietuvos būtų importuojama į JAV.
Dešimt metų kovojome, kad Amerika leistų vežti mėsą iš Lietuvos. Bet tik tada, kai J.Bidenas 2014-aisiais pats paskambino JAV žemės ūkio sekretoriui ir pasakė, kad skani ta dešrytė, leiskite importuoti. Taip buvo įveiktos visos kliūtys, ir Lietuva pradėjo eksportuoti savo mėsą į Ameriką.“
Užvaldė daugelio širdis
Amerikiečių žurnalas „Time“ Metų žmogaus titulą 2020 metais skyrė išrinktajam JAV prezidentui J.Bidenui ir viceprezidentei K.Harris.
2020-aisiais, kai taip trūko į priekį vedančių lyderių, buvo įvertintas šio dueto pasirengimas padėti JAV išsikapstyti iš daugybės aplink siaučiančių krizių. Į rinkimus politikai ėjo nešini vilties žinute.
J.Bidenas turėjo viziją, kaip nori vesti šalį, bet suprato, kad būdamas 78 metų baltaodis vyras negali pasiūlyti kartų kaitos ir įkūnyti Amerikos įvairovės. Dėl to jis savo kampanijos partnere pasirinko 56-erių K.Harris, kuri visada buvo inovatorė. K.Harris laužė standartus Kalifornijoje, kūrė istoriją JAV Senate, o dabar tapo pirmąja juodaode indų kilmės amerikiete, nominuota tapti viceprezidente.
„Aš galbūt būsiu pirma, tačiau tikrai nebūsiu paskutinė“, – kalbėjo K.Harris.
Niekas geriau nesupranta ryšio tarp J.Bideno ir K.Harris kaip pats išrinktasis prezidentas, kuris 8 metus jau gyveno Baltuosiuose rūmuose, kai ėjo Baracko Obamos viceprezidento pareigas.
J.Bidenas K.Harris davė tą patį pažadą, kurio buvo sulaukęs ir iš B.Obamos, – viceprezidentas visada bus kabinete ir prisidės prie svarbiausių klausimų įgyvendinimo. Jau dabar visi sprendimai priimami tik susitarus tarpusavyje.
Po inauguracijos – iškart prie darbų
Joe Bidenas pirmąją savo darbo JAV prezidento poste dieną pasirašys apie tuziną įsakų, šeštadienį sakė išrinktojo prezidento aukšto rango padėjėjas.
Būsimasis J. Bideno administracijos vadovas Ronas Klainas laiške naujiems Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnams nurodė, kad įsakai, kuriuos po inauguracijos pasirašys naujasis prezidentas, yra susiję su pandemija, jos paveikta JAV ekonomika, klimato kaita ir rasine neteisybe Amerikoje.
„Visas šias krizes reikia skubiai spręsti, – laiške rašė R. Klainas. – Pirmąsias 10 savo darbo dienų išrinktasis prezidentas Bidenas imsis ryžtingų veiksmų dėl šių keturių krizių, siekdamas užkirsti kelią kitokiai... negrįžtamai žalai ir norėdamas atkurti Amerikos vietą pasaulyje.“
Perimdamas prezidento postą iš D. Trumpo J. Bidenas paveldi daugybę sunkių iššūkių. Mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius šalyje sparčiai artėja prie 400 tūkst., o naujų užsikrėtimo atvejų per savaitę užregistruojama daugiau nei milijonas. Nevaldomai plintant virusui, darbo vietų skaičius nuo pandemijos pradžios sumažėjo 10 milijonų.
J. Bidenas šią savaitę pasiūlė įlieti į šalies ekonomiką 1,9 trln. JAV dolerių, daugėjant ženklų, kad jos atsigavimas po koronaviruso pandemijos stringa.
J. Bidenas siekia federalinį minimalų darbo užmokestį padidinti iki 15 JAV dolerių (apie 12,4 euro) už valandą, suteikti paramą su rimtais sunkumais susiduriančioms vietos vyriausybėms, saugiai atidaryti mokyklas, organizuoti didžiulio masto skiepijimo nuo koronavirusinės infekcijos kampaniją ir padidinti praėjusį mėnesį Kongreso patvirtintas tiesiogines išmokas.
Parengta pagal „Lietuvos ryto“, ELTA ir lrytas.lt informaciją.
