Teisėja Natalija Repnikova, skelbdama nuosprendį, nurodė 2014 metais paskirtą lygtinę bausmę pakeisti realiu įkalinimu bendrojo režimo pataisos kolonijoje, bet atsižvelgus į arešte praleistą laiką jis turės ten išbūti 2 metus ir 8 mėnesius.
Šis nuosprendis bus skundžiamas.
A. Navalno komanda nedelsdama paragino jo šalininkus išeiti protestuoti į gatves Maskvos centre.
Du praėjusius savaitgalius dešimtys tūkstančių žmonių Maskvoje ir kituose šalies miestuose protestavo prieš 44 metų kovotojo su korupcija sulaikymą. Policija per protestus areštavo tūkstančius žmonių.
Antradienį prie Maskvos teismo rūmų, kur buvo sprendžiamas A.Navalno tolesnis likimas, buvo smarkiai sugriežtintos apsaugos priemonės. Teisėsaugininkai ir Nacionalinė gvardija sulaikė mažiausiai 200 žmonių.
Ši byla tapo rimtu iššūkiu Kremliui ir išprovokavo raginimus skelbti naujas Vakarų sankcijas prezidento Vladimiro Putino aplinkai.
Anksčiau antradienį sakydamas kalbą teismo salėje A. Navalnas pabrėžė, kad bet kokio sprendimo atveju jis tęs politinę kovą.
„Kiekvieno žmogaus pareiga – kovoti su šia sistema. Ir mano pareiga – kovoti“, – per posėdį sakė jis.
„Šiame procese svarbiausia – įbauginti didelį skaičių žmonių, – sakė A. Navalnas teismo posėdyje. – Būtent taip viskas veikia.“
„Vienas žmogus uždaromas už grotų, kad būtų įbauginti milijonai“, – pridūrė opozicionierius.
A. Navalnas buvo areštuotas Maskvos oro uoste sausio 17 dieną, nepraėjus nė valandai po to, kai sugrįžo į Rusiją iš Vokietijos, kur gydėsi po praėjusią vasarą įvykdyto jo apnuodijimo sovietų mokslininkų sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Opozicionierius kaltina Federalinę saugumo tarnybą (FSB) surengus šį išpuolį V. Putino nurodymu. Kremlius tai kategoriškai neigia.
Antradienį A. Navalnas dar kartą apkaltino Rusijos valdžios pareigūnus bandžius jį nunuodyti.
Primindamas apie savo komandos pranešimus apie aptiktus nuodų pėdsakus jo apatiniuose drabužiuose, A. Navalnas pasišaipė iš V. Putino, sakydamas: „Šis žmogus įeis į istoriją kaip apatinių kelnaičių nuodytojas“.
„Mane saugo policija, pusė Maskvos yra uždaryta, nes mes parodėme, kad jis bando pavogti savo priešininko apatines kelnaites ir ištepti jas cheminiais ginklais“, – kalbėjo jis.
„Mes parodėme ir įrodėme, kad Putinas, pasinaudodamas FSB, įvykdė šį pasikėsinimą nužudyti“, – sakė A. Navalnas.
„Dabar daug žmonių tai jau žino ir dar daugiau sužinos, ir tai iš proto varo šį žmogelį bunkeryje“, – pridūrė opozicionierius.
„Grynas bailumas“
Po teismo sprendimo JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareikalavo paleisti A. Navalną, įspėdamas, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai „laikys Rusiją atsakinga už tai, kad ji nepaiso savo piliečių teisių“.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas taip pat paragino paleisti opozicionierių, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel Maskvos sprendimą pavadino „nutolusiu nuo bet kokių teisinės valstybės“ principų. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) Rusijos veiksmus apibūdino kaip „gryną bailumą“.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, besiruošiantis vėliau šią savaitę vykti vizito į Maskvą, pareiškė, kad A. Navalno įkalinimas „prieštarauja Rusijos tarptautiniams įsipareigojimams, susijusiems su teisės viršenybe ir pagrindinėmis laisvėmis“.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pavadino Vakarų reakciją „atitrūkusia nuo realybės“ ir pridūrė: „Nereikia kištis į suverenios valstybės vidaus reikalus.“
Malšindama miestuose visoje Rusijoje kilusius protestus policija nuo antradienio iki trečiadienio ankstyvo ryto sulaikė 1 408 žmones, daugiausia Maskvoje ir Sankt Peterburge, pranešė nepriklausoma stebėjimo grupė „OVD Info“. Daug šių žmonių buvo sulaikyti dar prieš A. Navalno nuosprendį.
„Valdant šiam režimui gyvenimas vis sunkėja, nebeturime ateities... Bus tik blogiau“, – AFP netoli Raudonosios aikštės sakė 27 metų inžinierius Aleksandras.
Kreipsis į EŽTT
Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno advokatai sieks, kad jis būtų paleistas ir kad būtų panaikintas antradienį paskelbtas Maskvos teismo nuosprendis, pakeitęs opozicionieriui anksčiau skirtą lygtinę 3,5 metų bausmę realiu įkalinimu.
„Žinoma, skųsime“, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ A. Navalno advokatė Olga Michailova.
Taip pat kreipsimės į Europos Tarybos ministrų komitetą dėl Europos [Žmogaus Teisių Teismo, EŽTT] nevykdymo“, – pridūrė ji.
2017-ųjų spalį EŽTT pripažino neteisingu Rusijos teismo procesą A. Navalno ir jo brolio Olego byloje ir priteisė jiems daugiau kaip 80 tūkst. eurų kompensaciją.
Rusijos Aukščiausiasis Teismas 2018 metų balandžio 25 dieną dėl EŽTT sprendimo atnaujino brolių Navalnų procesą, bet paliko galioti nuosprendį jo nepakeitęs.
Korupcijos tyrimai
A. Navalnas kaltinamas pažeidęs 2014 metais lėšų grobstymo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas, nes būdamas Vokietijoje neatvykdavo dukart per mėnesį užsiregistruoti Rusijos kalėjimų tarnyboje.
Pagal lygtinės bausmės sąlygas A. Navalnas vienus metus praleido namų arešto sąlygomis. Jo brolis Olegas visą bausmę atlieka kalėjime.
Opozicionieriaus advokatai AFP sakė, kad dabar jam gresia įkalinimas laikotarpiui iki pustrečių metų, nes bausmės vienų metų dalį jis atliko namų arešto sąlygomis.
A. Navalnas, kuris pastarąjį dešimtmetį iškilo kaip garsiausias V. Putino kritikas Rusijoje, ir jo šalininkai mano, kad 2014 metų byla buvo valdžios kerštas už jo politinę veiklą. Jie sako, kad dabar Kremlius siekia jį užčiaupti.
Nors niekada nedirbo jokiame renkamame poste, A. Navalnas pelnė reputaciją korupcijos tyrimais, demaskuojančiais prabangų Rusijos elito gyvenimo būdą.
Dvi dienos po jo arešto jo komanda paskelbė tyrimą apie prabangią, prie Juodosios jūros esančią valdą, kuri, A. Navalno teigimu, V. Putinui buvo perleista pasinaudojant milijardo dolerių vertės schema, finansuota jo artimų sąjungininkų, vadovaujančių valstybinėms įmonėms.
Tyrimas buvo paskelbtas drauge su „YouTube“ vaizdo įrašu, kuris buvo peržiūrėtas daugiau kaip 100 mln. kartų.
A. Navalno areštas ir teiginiai dėl korupcijos išprovokavo pastarųjų dviejų savaitgalių protestus visoje šalyje. Per praėjusio sekmadienio akciją policija buvo uždariusi Maskvos centrą ir sulaikė daugiau kaip 5,4 tūkst. žmonių – tai vienos dienos rekordas.
Vakarai pasmerkė A. Navalno areštą ir masinius areštus per protestus gatvėse.
JAV ir Europos Sąjunga paragino nedelsiant paleisti A. Navalną ir pasmerkė policijos smurtą prieš protestuotojus.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis A. Navalno klausimą turi iškelti per šios savaitės apsilankymą Maskvoje.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad ši byla yra „vidaus reikalas“, ir pridūrė: „Niekam neleisime į jį kištis.“
Paskelbus teismo nuosprendį Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas priminė, kad byla, kurioje 2014 metais buvo nuteistas A. Navalnas, buvo pasmerkta Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT).
„Tai skaudus smūgis pagrindinėms laisvėms ir įstatymo viršenybei Rusijoje. Jau 2017 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas sukritikavo baudžiamąjį persekiojimą šioje byloje ir nuosprendį įvardijo nepagrįstu. Aleksejus Navalnas privalo būti nedelsiant paleistas“, – per „Twitter“ parašė H. Maasas.
