Du kino kūrėjai išteisinti dėl nuskendusio kelto „Estonia“ filmavimo

Švedijos teismas pirmadienį išteisino du kino kūrėjus, kaltintus 1994-aisiais Baltijos jūroje nuskendusio kelto „Estonia“ neliečiamumo pažeidimu.

 Švedijos teismas pirmadienį išteisino du kino kūrėjus, kaltintus 1994-aisiais Baltijos jūroje nuskendusio kelto „Estonia“ neliečiamumo pažeidimu.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Švedijos teismas pirmadienį išteisino du kino kūrėjus, kaltintus 1994-aisiais Baltijos jūroje nuskendusio kelto „Estonia“ neliečiamumo pažeidimu.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 8, 2021, 2:57 PM, atnaujinta Feb 8, 2021, 3:00 PM

852 žmonių gyvybes nusinešusi „Estonia“ katastrofa yra tarp didžiausių XX amžiaus laivybos nelaimių. Dokumentinį filmą apie ją kūrusi komanda 2019 metų rugsėjį prie nuskendusio kelto pasiuntė nuotolinio valdymo povandeninį aparatą, kuriuo aptiko didelę skylę laivo korpuse. Tai pakurstė abejones dėl oficialaus katastrofos tyrimo išvadų.

Nusprendusios neiškelti nuskendusio kelto, Švedija, Estija ir Suomija 1995-aisiais sutarė paskelbti jį aukų amžinojo poilsio vieta, todėl trikdyti jos ramybę yra nelegalu.

Šis įstatymas buvo taikomas pirmą kartą.

Dviem švedams – minėto dokumentinio filmo režisieriui ir vienam jūrų gelmių specialistui – grėsė baudos arba įkalinimas iki dvejų metų, tačiau visi kaltinimai jiems buvo panaikinti.

Nors pripažino, kad atsakovai įvykdė veiksmų, baustinų pagal vadinamąjį „Estonia“ įstatymą, teismas padarė išvadą, kad jų negalima patraukti atsakomybėn, nes jie tuo metu buvo su Vokietijos vėliava plaukiojančiame laive tarptautiniuose vandenyse.

Nors kelios šalys yra pasirašiusios 1995 metų susitarimą, Vokietija to nepadarė.

Dėl komandos atradimų pasigirdo raginimų atlikti naują kelto katastrofos priežasčių tyrimą ir gruodžio mėnesį Švedija paskelbė planus priimti įstatymo pataisą, kad būtų galima dar kartą ištirti keltą.

Po pradinio tyrimo buvo padaryta išvada, kad keltas nuskendo per didelį bangavimą atitrūkus pirmagalio dangčiui ir vandeniui užliejus automobiliams skirtą denį. Su katastrofa susijusios šalys nenorėjo iš naujo nagrinėti šio klausimo.

Tačiau ekspertai kino kūrėjams pasakė, kad skylė korpuse galėjo atsirasti tik dėl didžiulės išorinės jėgos poveikio, todėl kilo klausimų, kas iš tiesų įvyko tą naktį.

Katastrofą išgyvenę žmonės ir aukų artimieji daugiau nei du dešimtmečius kovojo dėl išsamesnio tyrimo, o kai kurie iš jų dar prieš aptinkant naują skylę korpuse tvirtino, kad atitrūkus pirmagalio dangčiui laivas nebūtų skendęs taip greitai.

Laivas, plaukęs iš Talino į Stokholmą, ankstyvą 1994 metų rugsėjo 28 dienos rytą nuskendo vos per valandą, o gyvi liko tik 137 žmonės.

Kai kas spėja, kad „Estonia“ galėjo susidurti su kariniu laivu ar povandeniniu laivu arba kad keltas nuskendo po sprogimo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.