EP balsavimo rezultatai buvo paskelbti ketvirtadienį. Rezoliucijai pritarė 526 europarlamentarai, nepritarė 79, susilaikė 71.
„Europos Parlamentas dar kartą reiškia tvirtą Europos Sąjungos paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui su tarptautiniu mastu pripažįstamomis sienomis, taip pat paramą tarptautiniu mastu koordinuojamoms sankcijoms Rusijai ir veikėjams, kenkiantiems Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – sakoma rezoliucijoje, kuri buvo priimta per EP plenarinį posėdį. Pranešėjas buvo vokietis Michaelis Galleris iš Europos liaudies partijos (ELP).
Be to, EP toliau smerkia „neteisėtą Krymo aneksiją ir faktinę Donecko ir Luhansko sričių kai kurių rajonų okupaciją“, ragina Rusiją vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus dėl Donbaso.
EP taip pat sveikina taikos derybų „Normandijos formatu“ atnaujinimą 2019 metų gruodžio 9 dieną Paryžiuje ir ragina visas šalis laikytis ugnies nutraukimo režimo konflikto zonoje Rytų Ukrainoje.
EP išreiškė didelį susirūpinimą tuo, kad Rusija nuolat didina karinių objektų aneksuotame Kryme skaičių.
Rezoliucijoje taip pat smerkiami Rusijos veiksmai siekiant kontroliuoti Kerčės sąsiaurį, įskaitant tilto statybas ir traukinių eismą juo be Ukrainos sutikimo.
EP ragina Rusiją užtikrinti laisvą prieigą prie Azovo jūros pagal tarptautinę teisę ir paleisti visus jos teritorijoje, Kryme ir Kijevo nekontroliuojamose Donbaso teritorijose laikomus ukrainiečių politinius kalinius bei karo belaisvius.
EP nuomone, Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba galėtų suintensyvinti pastangas dėl taikaus konflikto Donbase sureguliavimo.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių klausimais rezoliucijoje smerkiami pažeidimai Kryme, reiškiamas susirūpinimas humanitarinės padėties Rytų Ukrainoje pablogėjimu.
EP atkreipė dėmesį į įstatymą dėl ukrainiečių kalbos kaip valstybinės kalbos funkcionavimo palaikymo ir paprašė Kijevo suderinti šį įstatymą su tarptautiniais įsipareigojimais, įskaitant Venecijos komisijos rekomendacijas.
EP pritaria tam, kad žiniasklaidos reforma užtikrintų reguliuotojo nepriklausomumą, nešališkumą ir atskaitomybę, skaidrumą dėl žiniasklaidos priemonių savininkų, lygias galimybes masinio informavimo priemonėms ir teisingą konkurenciją. EP taip pat mano, kad dabartinis įstatymo projektas dėl kovos su dezinformacija gali nulemti didelio masto valstybės kišimąsi į žiniasklaidos ir žurnalistų darbą, pakenkiant žiniasklaidos laisvei, ir gali būti neveiksmingas kovojant su dezinformacija.
EP taip pat išreiškė susirūpinimą, kad televizijos kanalų rinka Ukrainoje, nors yra pliuralistinė, vis dar pasižymi per didele oligarchų įtaka, ir paragino Ukrainą plėtoti laisvas ir nepriklausomas žiniasklaidos priemones, didinti žiniasklaidos pliuralizmą.
Tuo pačiu EP ragina valdžią ryžtingai pasmerkti ir uždrausti neapykantą skatinančias ekstremistines grupes ir tokias interneto svetaines kaip „Mirotvorec“, didinančias įtampą visuomenėje ir piktnaudžiaujančias šimtų žmonių, įskaitant žurnalistus, politikus ir mažumų atstovus, asmens duomenimis.
M. Galleris ketvirtadienį naujienų agentūrai „Interfax“ komentuodamas EP balsavimo dėl šios rezoliucijos rezultatus pažymėjo, kad EP pripažino Ukrainos laimėjimus europinės integracijos kelyje.
Jis konstatavo, kad rezoliuciją palaikė trys ketvirtadaliai europarlamentarų – krikščionys demokratai, socialdemokratai, dauguma konservatorių, žalieji. Pasak M. Gallerio, tai „liudija Ukrainos ir jos piliečių europinio gyvenimo būdo palaikymą“.
„Tačiau laukia dar daug darbo – dar daug reikia nuveikti, taip pat ir kovos su korupcija srityje, dėl gyvenimo gerinimo, ypač po koronaviruso pandemijos“, – pažymėjo jis.
