„Iki šiol išnagrinėti 82 pranešimai apie vyresniosios kartos pacientų mirtį po vakcinacijos, dauguma jų buvo senelių namų gyventojai. Daugelis paskiepytųjų – labai silpnos sveikatos. Todėl tikėtina, kad mirtis gali ištikti vakcinacijos laikotarpiu, bet čia nebūtinai egzistuoja priežasties ir pasekmės ryšys. Daugeliu atvejų buvo pareikšta, kad įtarimų dėl mirties sąsajų su vakcinacija nėra, velionis užgeso nuo pagrindinės ligos“, – sakoma žinybos pranešime.
„Bet negalima atmesti, kad įprastinio šalutinio vakcinos poveikio padariniai, pavyzdžiui, temperatūra ir pykinimas, galėjo turėti įtakos pagrindinei silpnos sveikatos pacientų ligai“, – pridūrė agentūros atstovai.
Iš viso agentūra gavo daugiau kaip 900 pranešimų apie vakcinos šalutinį poveikį. Šiuo metu Norvegijoje naudojamos „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos. Vasarį į šalį bus atgabenta „AstraZeneca“ vakcinos siunta.
Lrytas.lt primena, kad COVID-19 vakcina veikti pradeda ne iškart. Visuomet būtina ir antroji vakcinos dozė. Imunitetas išsivysto per ilgesnį laiką. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pabrėžė, kad imunitetas nuo COVID-19 ligos susiformuoja tik pasiskiepijus pagal visą skiepijimo schemą dviem dozėmis ir praėjus ne trumpiau kaip savaitei po paskiepijimo antrąja vakcinos doze.
SAM primena, jog remiantis vakcinos klinikinių tyrimų rezultatais bei bendraisiais imunologijos principais, specifinis imunitetas nuo COVID-19 ligos susiformuoja tik po pilnos skiepijimo schemos atlikimo ir praėjus ne mažiau kaip savaitei po antros vakcinos dozės.
