Kosovas, Juodkalnija ir Bosnija ir Hercegovina iki šiol laukia savo pirmųjų vakcinos siuntų, o Albanijoje ir Šiaurės Makedonijoje leista skiepytis vos keliems šimtams žmonių.
Vakarų Balkanų šalys yra pagrindinės sąjungininkės ir galimai būsimos ES narės, tačiau jos nebuvo įtraukos į artimiausius bloko vakcinų tiekimo planus.
ES užsitikrino daugiau nei 2,3 mlrd. įvairių COVID-19 vakcinų dozių ir teigė, kad tikisi jomis pasidalinti su kitais. Ji taip skyrė 70 mln. eurų Vakarų Balkanų regionui, kad šis regionas galėtų įsigyti kai kurias iš šių dozių.
Tačiau vakcinacijos plėtra buvo lėta ir uždelsta, todėl šios šalys vis dar laukia savo eilės.
Kadangi šios šalys pasauliniu mastu yra gana turtingos, jos taip pat nėra pagrindinis prioritetas programoms, padedančioms skurdžiausioms pasaulio šalims gauti vakcinas.
Jos prisijungė prie COVAX programos, kurios tikslas – užtikrinti vienodesnę prieigą prie vakcinų visame pasaulyje, tačiau ribota pasiūla reiškia, kad šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas 92 mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims. Vakarų Balkanų šalių tarp jų nėra.
Kaip savarankiškai finansuojančios COVAX narės, šios šalys turi gauti 850 tūkst. vakcinų, tačiau neaišku, kada tai įvyks.
„Nuolatinė Vakarų Balkanų problema yra ta, kad ji vis lieka užribyje, – CNN teigė „Carnegie Europe“ mokslininkė Allison Carragher. – Jos visos trokšta tapti ES narėmis, todėl jos visų pirma pažvelgė į ES programą, tačiau tai buvo atidėta dėl tiekimo grandinės problemų.“
Daugelis mano, kad ES padarė klaidą apleisdama Vakarų Balkanų šalis.
„Pagal gyventojų skaičių šis regionas yra nedidelis, o tai reiškia, kad padarius nedidelę investiciją į vakcinas, ES būtų daug įgijusi kalbant apie švelniąją galią ir įtaką regione“, – CNN sakė Albanijos tarptautinių studijų instituto vykdomoji direktorė Alba Cela.
Ji taip pat pridūrė, kad tai, jog to nepadarė ES, „leidžia kitiems dalyviams atlikti savo vaidmenį“.
To pavyzdžiu tampa Serbija, kuri, susidūrusi su galimu ilgu laukimu, problemą nusprendė spręsti pati, o Kinija bei Rusija buvo pasiruošiusios įsikišti.
Serbijos vyriausybė teigė, kad Kinija iki šiol jai jau suteikė 1,5 mln. „Sinopharm“ vakcinos dozių. Tai padėjo 7 mln. gyventojų turinčiai šaliai patekti tarp vakcinacijos lyderių. Vyriausybės duomenimis, nuo pirmadienio Serbijoje nuo COVID-19 buvo paskiepyta maždaug 850 tūkst. žmonių.
Dauguma jų buvo paskiepyti kiniška vakcina, tačiau vyriausybė tikina, kad Serbija taip pat sulaukė 90 tūkst. „Sputnik V“ vakcinos dozių iš Rusijos ir daugiau nei 40 tūkst. „Pfizer/BioNtech“ vakcinos dozių. Kiek Serbija sumokėjo už šias vakcinas yra neskelbiama.
A.Carragher teigia, kad šis susitarimas buvo naudingas tiek Kinijai, tiek Serbijai.
„Serbijai tai neabejotinai padėjo susikurti reputaciją, kad ji yra viena geriausių vakcinuotojų Europos žemyne, bet ir padėjo įsitvirtinti vyriausybei, kuri demokratiškai ėmė atsilikti“, – sakė ji.
Kinijai tai taip pat naudinga.
„Šalies prezidentas sakė, kad jo tikslas – padaryti šį regioną pirmuoju pasaulio regionu, kuriam visiškai taikoma „Diržo ir kelio“ iniciatyva. Žvelgiant iš šios perspektyvos, tokias sąjungas, kaip ši, galima panaudoti įgyvendinant kitus diplomatinius prioritetus“, – sakė A.Carragher.
„Diržo ir kelio“ iniciatyva yra Kinijos pasaulinė infrastruktūros politika, kuria siekiama sukurti naujus prekybos koridorius, siejančius Kiniją su Azija, Afrika ir Europa.
Vakcinos taip pat nėra pirmasis Kinijos žingsnis Vakarų Balkanuose. Pastarąjį dešimtmetį ji daug investavo į Serbiją, Juodkalniją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną bei Makedonijoją. Ji finansavo didelius infrastruktūros projektus, taip pat atidarė Konfucijaus institutus ir universitetų sinologijos skyrius visame regione.
Nors ES pažadėjo padėti regionui įsigyti COVID-19 vakcinų, nėra jokių pranešimų, kaip tai įvyks.
Tačiau strateginiu ir saugumo požiūriu, ES šis regionas yra labai svarbus. Geografiškai jį supa ES valstybės narės, tačiau jis vis dar yra labai pažeidžiamas.
Albanija, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija yra ES šalys kandidatės, o Bosnija ir Hercogovinas bei Kosovas laikomos potencialiomis būsimomis kandidatėmis.
„Trūksta strateginės vizijos. Jei šis regionas bus integruotas – ir jis de facto jau yra integruotas į ES, nes mes turime laisvą judėjimą ir turime daug žmonių, keliaujančių pirmyn ir atgal – nėra prasmės ES neteikti vakcinų regionui“, – sako A.Cela ir pabrėžia, kad esant mažam skiepijimo lygiu Vakarų Balkanuose kiltų pavojus ir pačiai ES.
Parengta pagal CNN inf.
