Naujas valdžios užmojis papiktino žmones: Lenkija ketina riboti vakarietišką muziką, skambančią radijuje

202 komercinės Lenkijos radijo stotys išplatino bendrą pareiškimą vyriausybei. Jame reikalaujama atsisakyti ketinimo priversti nuo šios vasaros radijo stotis groti daugiau lenkiškos muzikos.

 ​202 komercinės Lenkijos radijo stotys išplatino bendrą pareiškimą vyriausybei. Jame reikalaujama atsisakyti ketinimo priversti nuo šios vasaros radijo stotis groti daugiau lenkiškos muzikos.<br> AP/Scanpix nuotr.
 ​202 komercinės Lenkijos radijo stotys išplatino bendrą pareiškimą vyriausybei. Jame reikalaujama atsisakyti ketinimo priversti nuo šios vasaros radijo stotis groti daugiau lenkiškos muzikos.<br> AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Specialiai lrytas.lt, Varšuva

2021-02-20 09:46

Prieš savaitę vyriausybė paviešino įstatymo projektą, pagal kurį radijo stotyse daugiau kaip pusė skambančios muzikos privalėtų būti lenkiška. Tokiu būdu Lenkija taptu labiausiai tautinę muziką propaguojančia ir labiausiai radijo stočių laisvę ribojančia šalimi ES.

„Toks reikalavimas pakenks vietinėms radijo stotims ir pasitarnaus tarptautiniams koncernams, tokiems, kaip „Spotify“, „Tidal“ ar „Google Play Music“ – pareiškė radijo „Radio Zlote Przeboje“ direktorius Adamas Fijalkowskis. Jis priminė, kad tarptautiniai koncernai nepaklūsta Lenkijos įstatymams ir nemoka mokesčių, o vietinės radijo stotys klesti tik tada, kai sugeba pritraukti daug klausytojų.

Jei dėl priverstinio reikalavimo groti daugiau lenkiškos muzikos sumažės klausytojų, tai sumažės ir reklamos, o tai reikš mažesnius mokesčius valstybei ir darbuotojų atleidimą. „Sociologinėse klausytojų apklausose tautinės muzikos pageidaujama ne daugiau kaip 10-20 procentų, nes mūsų radijo specializacija yra plačiai populiarios dainos, o tokių lenkiškų yra mažai“, – pareiškė A.Fijalkowskis.

Roko muzikos radijo „Radio Eska“ vadovas Mariuszas Szusteris pareiškė, jog jei vietoje jaunimo mėgstamų dainų ims leisti nepopuliarias vietines, praras daugybę klausytojų. Radijo „RMF FM“ direktorius Adamas Czerwinskis priminė, jog jau dabar Lenkijoje galiojantis reikalavimas, kad radijuje skambėtų ne mažiau, kaip trečdalis tautinės muzikos, yra antras pagal suvaržymų griežtumą ES.

Dar didesni reikalavimai tautinės muzikos kiekiui šiuo metu galioja Prancūzijoje, ten jos privalo būti nemažiau, kaip keturiasdešimt procentų. Tačiau tos Prancūzijos radijo stotys, kurios transliuoja pačią naujausią muziką, tautinės gali leisti tik 35 procentus.

„Naujas reikalavimas nusmukdys bendrą skambančios muzikos lygį, nes pas mus geros muzikos yra mažiau, o kai kurios muzikos rūšys čia beveik išvis neegzistuoja“ , – tvirtina A.Fijalkowskis. Todėl kino filmų, populiarią, modernią muziką transliuojančios radijo stotys patirs didžiulių sunkumų išlaikyti klausytojų ir reklamos kiekį.

Žurnalo „Newsweek“ teigimu, toks Lenkiją valdančios nacionalistinės Teisės ir teisingumo partijos (TTP) užmojis neturėtų stebinti. Žurnalas priminė, jog TTP skelbiasi katalikiška paprastų žmonių partija, o už ją labiausiai balsuoja provincijos gyventojai.

Pastarieji esą pasižymi ne tik didesniu religingumu, bet ir konservatyvumu bei mėgsta TTP demonstruojamą patriotiškumą. Siekdama įsiteikti rinkėjams TTP kiek anksčiau nurodė perrašyti mokyklinius vadovėlius, juose labiau išaukštinant Bažnyčios nuopelnus bei religinius ir patriotinius rašytojus.

Kultūros ministerija apribojo arba visiškai nutraukė finansavimą modernumą propaguojančioms kultūros įstaigoms ir renginiams, tačiau padidino bažnytinėms ir patriotinėms.

„Newsweek“ teigimu, reikalavimas radijuje padidinti tautinės muzikos kiekį yra dėsningas TTP sumanymas.

Daug kritiškiau vyriausybės sumanymą vertina internautai. „Jei valdžia dedasi tokia patriotiška, tai tegul nesimėgauja vakarietiškais automobiliais, bet pareikalauja, jog juose bei telefonuose ir šaldytuvuose pusė detalių būtų lenkiškos“, – parašė vienas jaunuolis.

„Nenustebčiau, jog su Bažnyčia flirtuojanti valdžia ateityje nurodys, kad dauguma muzikos kiekvienoje radijo stotyje privalo būti religinė“, – išsišaipė kitas internautas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.