Tai reikštų, kad būtų gerokai peržengta sodrinimo iki 3,67 proc. ribą, kurios Teheranas įsipareigojo laikytis pagal 2015 metų branduolinį susitarimą su galingosiomis valstybėmis. Vis tik toks prisodrinimo lygis liktų daug žemesnis negu atominei bombai pagaminti tinkama 90 proc. grynumo medžiaga.
Iranas ne kartą neigė siekiantis susikurti branduolinį arsenalą, o A. Khamenei šią poziciją pakartojo jo oficialiame tinklapyje pirmadienį paskelbtuose komentaruose.
Jo pareiškimas buvo paskelbtas Teheranui, JAV prezidentui Joe Bidenui ir Europos galingosioms valstybėms mėginant išgelbėti branduolinį paktą.
Šis sandoris atsidūrė prie žlugimo slenksčio, kai ankstesnis amerikiečių lyderis Donaldas Trumpas pasitraukė iš šio sutarties ir grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.
Teheranas savo ruožtu po metų pradėjo palaipsniui atsisakinėti daugelio savo pagrindinių įsipareigojimų.
Sausio pradžioje šiitiška respublika vėl ėmė sodrinti uraną iki 20 proc. lygio, kuris buvo pasiektas prieš sudarant istorinį daugiašalį susitarimą.
A. Khamenei nurodė, jog „Irano sodrinimo riba nebus 20 proc., o mes atliksime tiek veiksmų, kiek būtina ir kiek reikalauja šalis.“
Jis pridūrė: „Galėtume padidinti sodrinimą iki 60 proc.“ branduolinėms raketoms ir kitiems tikslams.
„Islamo respublika nenusileis branduoliniu klausimu ir ryžtingai eis keliu, kokio šalis reikalauja šiandien ir rytoj“, – kalbėjo A. Khamenei.
„Dar ne per vėlu sugrįžti“
2015 metais sudarytas branduolinis susitarimas, be kitų apribojimų Iranui, numato 3,67 proc. urano sodrinimo ribą mainais į tarptautinių sankcijų švelninimą.
A. Khamenei pabrėžė, kad iš susitarimo pasitraukė Vašingtonas, ir pareiškė, kad Teheranas galėtų persigalvoti dėl sprendimo nebevykdyti kai kurių įsipareigojimų.
„Mūsų gerbiama vyriausybė neatsisakė savo įsipareigojimų, o tik palaipsniui juos mažino. Prie jų dar ne per vėlu sugrįžti, jeigu [JAV] vėl pradės vykdyti savo prievolę“, – pažymėjo aukščiausiasis lyderis.
J. Bidenas leido suprasti esąs pasirengęs atgaivinti susitarimą, tačiau reikalauja, kad Iranas pirmas sugrįžtų prie visų savo branduolinių įsipareigojimų. Tuo metu Teheranas reikalauja, kad Vašingtonas žengtų pirmąjį žingsnį – atšauktų sankcijas.
Veikiausiai turėdamas omenyje Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu, kurio šalį Iranas kaltina diversijomis ir išpuoliais prieš jo branduolinę programą, A. Khamenei pareiškė: „Tas sionistinio režimo klounas vis sako, kad jie neleis Iranui turėti branduolinių ginklų.“
Ajatolos teigimu, „jei Islamo Respublika būtų panorėjusi įsigyti branduolinių ginklų, jis [B. Netanyahu] ir galingesnieji už jį negalėtų to sustabdyti“. Vis tik A. Khamenei pabrėžė, kad „islamo mintis ir principai“ neleidžia Iranui „siekti masinio naikinimo ginklų“.
Tęsiantis konfrontacijai su Vakarais, konservatorių dominuojamas Irano parlamentas praėjusių metų pabaigoje pareikalavo nutraukti dalį Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) patikrinimų šalies branduoliniuose objektuose, jei sankcijos nebūtų panaikintos iki praėjusio sekmadienio. Ši priemonė turėjo įsigalioti antradienį.
