Plačiai nuskambėjusi įtakingų pasaulio lyderių žodinė dvikova prasidėjo po to, kai per interviu kanalui „ABC News“ J.Bidenas sutiko su vedėjo teiginiu, kad V.Putinas yra žudikas. Ar ši frazė bus lūžio taškas JAV ir Rusijos santykiuose?
L.Kojala atkreipia dėmesį, kad šį frazė, nors yra labai skambi, nebuvo sukurta pačio J.Bideno, klausimas buvo formuluotas žurnalisto. Tai, kad JAV prezidentas tam pritarė, tėra ir taip braškančių šių dviejų valstybių santykių atspindys.
Nepamirškime, kad ilgus metus šios abi šalys nesutarė, tikriausiai, nei vienu klausimu – situacija buvo aštri dėl istorijos su Skripaliais, Aleksejaus Navalno apnuodijimo, Rusijos kišimosi į JAV rinkimus. Taigi šis pareiškimas tiesiog iliustravo bendrą tendenciją.
JAV ir Kremliaus santykiai ant žlugimo ribos: Rusija atšaukia iš Vašingtono savo ambasadorių
Vis dėlto ši situacija – neeilinė. Dažniausiai valstybių lyderiai nėra atvirai kritikuojami, siekiama palikti galimybę toliau bendrauti, tęsti diplomatinius santykius. Politologo teigimu, žengdamas rizikingą žingsnį J.Bidenas galėjo turėti tikslą kalbėti kitaip, nei jo pirmatakas D.Trumpas, kuris švelniau atsiliepdavo apie užsienio lyderius.
Ne kartą esame girdėję teigiant, kad D.Trumpas simpatizuoja nedemokratiniams lyderiams. Taip pat, pastebi L.Kojala, palankiai atsiliepdamas apie Rusijos vadovą, D.Trumpas norėjo pabrėžti kontrastą tarp savęs ir V.Putinui priešiško JAV elito.
Visgi, JAV politika Rusjios atžvilgiu ilgus metus nesikeitė, o D.Trumpo švelnesnė retorika taip ir nevirto politine praktika.
„JAV politiniai sprendimai nebuvo palankūs V.Putinui – ir D.Trumpo kadencijos metais buvo siunčiama ginkluotė Ukrainai, buvo įvestos sankcijos Rusijai“, – teigia Rytų Europos studijų centro vadovas.
Į klausimą, ar šis žodinis susirėmimas bus pokytis diplomatinėje praktikoje, politologas atsako, kad turbūt ne. Kita vertus, šiuos aštrius žodžius iš įtakingo asmens lūpų girdi visas pasaulis. Tai formuoja normatyvinę nuostatą, kaip suvokiamas lyderis, bet tai nėra reikšinys, kuris keistų ir taip sudėtingą situaciją tarp Vakarų ir Rusijos.
Diskusijų sukėlė ir V.Putino atsakas – jis palinkėjo JAV prezidentui būti sveikam. Kodėl atkirtis buvo būtent toks?
„Tai buvo bandymas parodyti, kad ši situacija eskaluojasi dėl JAV politinio lyderio kaltės ir kad Rusija nesivels į žodžių karą. Nereikėtų pasiduoti tokiam įvaizdžiui, – kalba L.Kojala. – Rusija taip reaguoja, kad galėtų dalį kaltės dėl esamos įtemptos dvišalės situacijos perkelti ant JAV, bet sąjungininkai tai iliuzijai nepasiduos.“
Lygiai taip pat gali būti vertinamas V.Putino pasiūlymas „aptarti pasaulio reikalus“ – valstybių santykių problemos yra sisteminės ir per gilios, kad viešieji ryšiai galėtų turėti poveikį praktiniame politiniame lygmenyje.
„Palinkėjimas būti sveikam buvo skirtas atkartoti JAV viduje sklandančias abejones, ar J.Bidenas nėra pavargęs ir netinkamas eiti šių pareigų dėl amžiaus“, – priduria politologas.
Rusijos vidiniai reikalai artėjant rinkimams
L.Kojala pastebi, kad dabar V.Putinas dabar tikrai nėra pakilimo laikotarpyje – šalis skendi ekonominėse problemose, daug gyventojų kovoja su skurdu, situaciją blogina koronaviruso pandemija.
V.Putino reitingas nėra pats aukščiausias, koks yra buvęs, bet, pernai pakeitus šalies konstituciją, prezidentas turi didelę manevro laisvę – jam atsivėrė teisinės galimybės likti poste, arba jis gali pereiti į kitą valdžios struktūrą.
Taigi rinkimai drastiškai nepakeis situacijos.
Susiję straipsniai
L.Kojala pakomentavo opozicijos situaciją ir įkalinto jos lyderio A.Navalno įtaką: „Būdamas įkalintas, jis netaps kandidatu, nebus tiesioginiu veikėju. Visgi, jis tapo tam tikru reiškiniu. Jo skleidžiama žinia yra paplitusi, ir, nors paties A.Navalno veiksmai yra apriboti jam esant kalėjime, tą žinią gali skleisti ir jo pasekėjai.“
Lietuvos vaidmuo stiprinant Rytų partnerystę
Lietuva imasi lyderystės ir bando padėti pasauliui nepamiršti šios šalies, Krymo aneksijos ir karo Donbase, nors „Vakaruose jaučiamas šio temos nuovargis“. Politologo teigimu, Ukrainai reikia palaikymo, ji turi priminti pasauliui apie save ir nebūti pamiršta.
Reaguodamas į Gitano Nausėdos vizitą Ukrainoje, politikos ekspertas išskyrė Lietuvos prezidento išsakytą pareiškimą, kad sankcijos Rusijai turi būti tęsiamos.
Jau labai daug metų Lietuva siekia rytinėje kaimynystėje plėsti Vakarų demokratijos erdvę, tokiu būdu užtikrinant pačios Lietuvos saugumą ir kuriant abipusiai naudingą pridėtinę vertę. To nori ir tų šalių – Ukrainos, Gruzijos, Baltarusijos – gyventojai. Kiekvienos NATO ir Europos sąjungos valstybės palaikymas yra labai svarbus.