„Tokia bausmė yra neadekvati kaltei, prieštarauja žmogiškumo principams ir žemina žmogaus orumą“, – teismui rašė 43 metų Marcinas K.
Šio vyro prieš šešerius metus padaryti nusikaltimai visą Lenkiją sukrėtė žiaurumu, o dar labiau – absurdiškumu.
Nacionalistinių organizacijų aktyvistas savo mirusio kariškio tėvo atminimą nutarė pagerbti nužudydamas kelis buvusius sovietmečio valdininkus.
Įsiminė tėvo pasakojimus
Marcino K. tėvas karinėje administracijoje pradėjo dirbti sovietmečiu ir liko tarnyboje Lenkijai tapus demokratine šalimi.
Tėvas sūnui diegė pagarbą kariškio profesijai ir neapykantą civiliams sovietinės valdžios funkcionieriams, kuriuos vadino tautos išdavikais, vagimis, niekšais.
Šimtatūkstantinis Legnicos miestas, esantis Vokietijos ir Čekijos pasienyje, sovietmečiu vadintas Mažąja Maskva: čia dislokuota didžiausia Rytų Europoje sovietų karių įgula sudarė beveik pusę miesto gyventojų.
Po skyrybų su žmona Marcinas K. gyveno vienas, nuomojosi kambarį, o pinigų užsidirbdavo iš nereguliarių darbų statybose.
Prie butelio degtinės vienas minėdamas tėvo mirties metines jis mąstė, jog neteisinga, kad tie valdininkai lieka nenubausti netgi praėjus tiek metų, kai Lenkija tapo savarankiška.
Suvalgė aukų pyragaičius
Tiesa, patriotu save vadinęs Marcinas K. asmeniškai nepažinojo nė vieno tokio žmogaus. Bet prisiminė, kad tėvas kažkada buvo nurodęs namą, kuriame esą gyvena buvę sovietinio Legnicos elito atstovai.
Ištuštinęs alkoholį Marcinas K. naktį patraukė ten.
Radęs laiptinės duris atviras vyras įėjo į namo vidų nešinas dideliu raktų ryšuliu – juos nuo seno rinkdavo radęs pamestus. Vienas raktų tiko antrame aukšte esančio buto spynai.
Marcinas K. tyliai įėjo į vidų, apsižvalgė ir grįžo namo pasiimti peilio bei statybinio kūjo.
Iš naujo atsirakinęs svetimą butą Marcinas K. kūju suknežino lovoje gulintiems 86 metų Halinai K. ir 84-erių jos vyrui Franciszekui galvas.
Po to žudikas virtuvėje suvalgė ant stalo lėkštėje buvusius pyragaičius ir pasišalino.
Bandė apsimesti bepročiu
Legnicos pareigūnus pensininkų nužudymas pribloškė.
Visą pusmetį tyrėjams nepavyko aptikti jokių nusikaltimo gijų, mat iš buto nieko nebuvo pagrobta, o Marcinas K. mūvėjo pirštines ir nepaliko pirštų atspaudų.
Nusikaltimas atskleistas tik po to, kai Marcinas K. buvo sučiuptas nužudęs dar du pensininkus – 63-ejų Miroslawą Zembrzyckį ir jo žmoną 60-metę Elzbietą. Vyriškis remontavo jų butą ir įsiuto ant šeimininkės, kai ji pareiškė, jog sovietmečiu būta ir gerų dalykų, o valdininkai nebuvo tautos išdavikai.
Marcinas K. kūju tvojo šeimininkei keliolika kartų, o po to peiliu subadė ir kūju uždaužė lovoje gulintį neįgalų jos vyrą.
Sugrįžęs namo Marcinas K. persirengė ir nuėjo vakarieniauti pas savo merginą.
Kitą rytą maniakas buvo areštuotas, nes viena užmuštų pensininkų kaimynė žinojo, kur statybininkas gyvena.
Policijos pareigūnų apklausiamas Marcinas K. kaltės neneigė ir didžiavosi, jog susitvarkė „su dviem tautos išdavikais“.
Imtas tardyti apie pusmečiu anksčiau nužudytą kitą pensininkų porą Marcinas K. prisipažino irgi tai padaręs. Paklaustas kodėl, pareiškė: „Iškart supratau, kad jie – senieji funkcionieriai, nes abu dėvėjo tų laikų pižamas, o moters šukuosena buvo tų laikų mados.“
Marcinas K. sakė, kad šeimininkė buvusi jam labai gera, vaišindavo pietumis ir nepykdavo, kai remontuoti buto ateidavo išgėręs.
Bet moters pasakyti teigiami žodžiai apie sovietmečio valdininkus esą įžeidė tėvo atminimą ir todėl jis privalėjo apginti jo bei visų patriotų garbę.
Be to, vyrą įsiutino ir šeimininkės per ginčą išsakomi inteligentiški posakiai, kurių jis nesuprato: tai esą tapo papildomu įrodymu, kad moteris sovietmečiu buvo aukšta valdininkė.
„Aš iš tėvo paveldėjau karišką charakterį“, – gyrėsi žudikas, neatgailavęs dėl nusikaltimų nei per apklausas, nei teisme.
Tiesa, advokato perspėtas apie gresiantį įkalinimą iki gyvos galvos jis bandė apsimesti išprotėjusiu.
Medikų komisija Marciną K. apibūdino kaip psichopatinę asmenybę, neturinčią gailesčio kitiems, bet pakaltinamą ir suprantantį, kad nusikalsta ir kas už tai gresia.
Lenkijoje verda ginčai
Marcino K. advokatai teigė, jog vyrą žudyti galėjo paskatinti ir Lenkijos Seime tuo metu vykusios karštos diskusijos dėl pensijų sovietmečio saugumiečiams bei policininkams sumažinimo.
Tokį įstatymą kaip tik 2015 metais pasiūlė ir priėmė šalį valdanti nacionalistinė Teisės ir teisingumo partija (TTP).
Griežtas įstatymas sukiršino visuomenę, nes pensijos buvo gerokai apkarpytos netgi jėgos struktūrose dirbusioms buhalterėms, naktiniams sargams ir kūrikams.
Ginčai dėl to, ar aukšti sovietmečio pareigūnai turi moralinę teisę eiti vadovaujamas pareigas dabartinėje Lenkijoje, verda ir šiuo metu.
Jas paskatino Seimo vicepirmininkas, TTP atstovas Ryszardas Terleckis, paraginęs visus buvusius komunistus pasitraukti iš valstybinių pareigų.
Politiko nuomone, tai privaloma: „Komunistinė sistema neabejotinai buvo tiek pat, o galbūt net labiau nusikalstama už fašizmą.“
Opozicija tokį raginimą pavadino nereikalingu tautos kiršinimu per koronaviruso pandemiją ir priminė, kad TTP gretose taip pat yra buvusių komunistų.
