„Europos Sąjunga visiškai susimovė“ , ypač lyginant su Jungtine Karalyste, kuri nebepriklauso šiam blokui, sakė M. Le Pen Paryžiaus anglų ir amerikiečių spaudos asociacijai (AAPA).
Pasak jos, Prancūzijai reikėjo sekti Vengrijos ir Čekijos pavyzdžiu ir parūpinti papildomų vakcinos dozių, neskaitant perkamų centralizuotai Europos Sąjungos, kuriai sunkiai sekasi užtikrinti reikiamą vakcinų tiekimą, nepaisant susitarimų su farmacinėmis įmonėmis.
„Jis vis dar mums sako, kad 27 valstybės yra stipresnės, bet tai yra netiesa – sprendimas šiuo klausimu ir daugeliu kitų turi būti priimtas nacionaliniu lygiu“, – kalbėjo ji.
„Ir ES reikia suvokti, kad ES dabar septyniomis savaitėmis atsilieka nuo savo skiepijimo grafiko, – sakė ji. – Tai yra katastrofiška, ir kiekviena prarasta savaitė kainuoja daug.“
Kreditų draudikė „Euler Hermes“ šią savaitę paskaičiavo, kad ES skiepijimo kampanijos vėlavimas blokui šiemet atsieis maždaug 123 mlrd. eurų.
E. Macronas tikisi išvengti trečio griežto karantino įvedimo visoje šalyje ir mokyklų bei kitų didelės rizikos vietų uždarymo Paryžiuje, žadėdamas paspartinti gyventojų skiepijimą.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad M. Le Pen ir vėl yra laikoma favorite, galinčia mesti iššūkį E. Macronui antrame ir paskutiniame prezidento rinkimų rate. Tai jai būtų jau trečias dalyvavimas prezidento rinkimuose.
„Ši sveikatos krizė realybėje atskleidė visus Emmanuelio Macrono gintos dogmos trūkumus. Kalbu apie jo ultraliberalizmo dogmą“, – pareiškė M. Le Pen.
„Daugybė Prancūzijos žmonių turės suprasti, kad mes turime iš ko rinktis ir kad yra naujas ekonominis modelis, kurį galima įsivaizduoti“, būtent – griežtesnė nacionalinės pramonės strategijos priežiūra ir suverenitetas, sakė ji.
