Šiuo dokumentu Rusijos rinkimų ir referendumų įstatymai priderinami prie anksčiau priimtų konstitucinių pataisų.
Įstatymas patikslina dabar galiojančius apribojimus dėl darbo prezidento poste daugiau nei dvi kadencijas.
Įstatyme dėl „Rusijos Federacijos prezidento rinkimų“ numatyta, kad prezidentu negali būti renkamas Rusijos pilietis, jau užėmęs šį postą dvi kadencijas arba einantis Rusijos prezidento pareigas sprendimo dėl prezidento rinkimų oficialaus paskelbimo dieną.
Tačiau šiuo įstatymu neatsižvelgiama į buvusių kadencijų, kurias prezidentas užėmė ir/arba užima Rusijos Konstitucijos pataisų įsigaliojimo metu, skaičių.
Į rinkimų įstatymą taip pat perkelta konstitucinė nuostata, kad Rusijos prezidentu gali būti renkamas ne jaunesnis nei 35 metų asmuo, nuolat gyvenantis Rusijoje ne mažiau nei 25 metus, neturintis ir anksčiau neturėjęs užsienio valstybės pilietybės arba leidimo ar kito dokumento, leidžiančio gyventi užsienyje
Jame nurodoma, kad šis reikalavimas dėl užsienio pilietybės neturėjimo netaikomas Rusijos piliečiams, kurie „anksčiau turėjo pilietybę valstybės, kuri buvo priimta ar kurios dalis buvo priimta į Rusijos Federaciją“.
Įstatyme taip pat įvardijamos sąlygos, kuriomis Rusijos pilietis neturi teisės būti renkamas į Valstybės Dūmą. Tarp jų išvardinti nusikaltimai, kuriuos įvykdę ir kalėti nuteisti Rusijos piliečiai, rinkimų dieną turintys nepanaikintą teistumą ir neatlikę bausmės už šiuos nusikaltimus, negali dalyvauti rinkimuose. Šis draudimas galios penkerius metus po teistumo panaikinimo ar bausmės atlikimo.
Įstatymą paruošė Valstybės Dūmos konstitucinių įstatymų komiteto pirmininkas Andrejus Klišas, Valstybės Dūmos valstybės kūrimo ir teisės aktų komiteto vadovas Pavelas Krašeninkovas ir Dūmos kontrolės ir reguliavimo komiteto vadovė Olga Savastjanova.
Konstitucinę pataisą dėl taip vadinamo buvusių prezidento kadencijų „anuliavimo“, suteikiančią V. Putinui galimybę vėl dalyvauti 2024 metų rinkimuose, prieš metus inicijavo Valstybės Dūmos deputatė Valentina Tereškova – pirmoji į kosmosą pakilusi moteris.
Šią iniciatyvą palaikė Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko.
„Man atrodo, kad Valentinos Vladimirovnos Tereškovos pateikti pasiūlymai dabar visus nuramins, sudės visus taškus ant „i“, – pernai kovą žurnalistams sakė V. Matvijenko.
„Jos išsakyta nuomonė dėl to, kad (reikia) suteikti Rusijos prezidentui galimybę būti renkamam į prezidento postą 2024 metais, man atrodo esanti labai savalaikė“, – pabrėžė ji.
Pasak Federacijos Tarybos pirmininkės, pastaruoju metu su dideliu nerimu ir vis dažniau keliamas klausimas, kas bus Rusijai po 2024 metų.
„Šis nerimas ypač susijęs su tuo, kas vyksta pasaulyje. Mes matome, kokie rimti procesai – jaudinasi verslas, jaudinasi investuotojai ir tai, žinoma, daro įtaką stabilumui šalyje. Yra bandymų jį sugriauti, bandymų susilpninti Rusiją, vykdyti izoliavimo politiką. Ir dauguma mūsų vadinamųjų partnerių jau trina rankas, kaip jie dirbs su Rusija be Putino“, – sakė V. Mavtijenko.
Todėl, pasak Dūmos pirmininkės, V. Tereškovos siūlymas yra savalaikis.
„Didžiulė šalis, turinti branduolinį potencialą, rimčiausia tarptautinė žaidėja pasaulyje. (...) Svarstymai, kas bus įpėdinis, kas nutiks saugumui ir kiti – vis tik nerimą keliantys procesai „, – sakė ji.
V. Matvijenko nepagrįsta pavadino prielaida, kad konstitucijos pataisos buvo organizuotos siekiant „išlaikyti Putiną valdžioje“.
„Jeigu Rusijos prezidentas paprasčiausiai norėtų likti valdžioje, patikėkite, teisėtų priemonių tai padaryti yra daugiau nei užtektinai. Tai galima būtų padaryti neliečiant Konstitucijos. Šiuo atveju pasiūlytas sąžiningas ir tiesus kelias“, – pareiškė ji.
„Prezidentas iki gyvos galvos“
V. Putinas į valdžią atėjo 2000 metais ir išdirbo dvi ketverių metų kadencijas prezidento poste, o paskui perleido vietą savo sąjungininkui Dmitrijui Medvedevui. Pastarajam išdirbus vieną kadenciją prezidento poste, V. Putinas vėl sugrįžo prie Kremliaus vairo 2012 metais.
Apie konstitucijos reformas, taip pat atveriančias jam kelią ilgiau likti valdžioje, V. Putinas paskelbė praeitais metais. 2018 metų rinkimus jis laimėjo didžiule balsų persvara, o dabartinė jo kadencija baigsis 2024-aisiais.
Siūlymas dėl ankstesnių prezidento kadencijų anuliavimo buvo pateiktas paskutinę akimirką prieš įstatymų leidėjų balsavimą dėl reformų, o kritikai V. Putiną apkaltino siekiant tapti „prezidentu iki gyvos galvos“.
Referendumą dėl konstitucijos pataisų iš pradžių ketinta surengti balandžio 22-ąją, tačiau jį teko atidėti dėl koronaviruso protrūkio. Plebiscitas buvo surengtas per savaitės laikotarpį birželį ir liepą, siekiant, valdžios teigimu, siekiant sumažinti koronaviruso plitimo tarp dalyvių riziką. Beveik 78 proc. rinkėjų nubalsavo už reformas.
Nauja data buvo paskirta V. Putinui pareiškus, kad epidemija jau pasiekė savo piką, netrukus pareigūnai ėmė skelbti apie mažėjančius naujų užsikrėtimo atvejų skaičius.
Kremliaus kritikai savo ruožtu smerkė šį balsavimą kaip farsą ir kaltino vyriausybę rizikuojant piliečių gyvybėmis, Rusijoje tebesitęsiant koronaviruso protrūkiui.
Dažnai per televiziją rodomose reklamose rusų buvo prašoma balsuoti, neminint išlygos, kuria iš esmės V. Putino kadencijos Kremliuje vėl būtų skaičiuojamos nuo nulio.
Nepriklausomas rinkimų stebėtojas „Golos“ pareiškė gavęs šimtus skundų dėl pažeidimų, tokius kaip balsavimas daugiau nei vieną kartą ir įtariamus darbdavių spaudimo atiduoti balsą atvejus.
Praeitą savaitę parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – patvirtintas įstatymas leis V. Putinui vėl dalyvauti prezidento rinkimuose, pasibaigus dabartinei jo kadencijai 2024 metais. Teisės aktą patvirtintus senatoriams dabar jį belieka pasirašyti valstybės vadovui.
