Lenkijoje skiepijimą lydi skandalai: žmonės šalyje vykdomą vakcinaciją vadina nevykusia

Nors Lenkijoje pirmu skiepu nuo koronaviruso vakcinuota tik 12 procentų žmonių, 180 tūkstančių gyventojų turinčiame Žešuvo mieste pirmą dozę gavusiųjų skaičius jau viršijo 45 procentus.

Lenkijoje opozicija tiek skiepų akciją, tiek apskritai kovą su pandemija vadina chaotiška ir nevykusia.<br> AP/Scanpix nuotr.
Lenkijoje opozicija tiek skiepų akciją, tiek apskritai kovą su pandemija vadina chaotiška ir nevykusia.<br> AP/Scanpix nuotr.
Lenkijoje opozicija tiek skiepų akciją, tiek apskritai kovą su pandemija vadina chaotiška ir nevykusia.<br> AP/Scanpix nuotr.
Lenkijoje opozicija tiek skiepų akciją, tiek apskritai kovą su pandemija vadina chaotiška ir nevykusia.<br> AP/Scanpix nuotr.
Lenkijoje opozicija tiek skiepų akciją, tiek apskritai kovą su pandemija vadina chaotiška ir nevykusia.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Lenkijoje opozicija tiek skiepų akciją, tiek apskritai kovą su pandemija vadina chaotiška ir nevykusia.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Specialiai „Lietuvos rytui“, Varšuva

Apr 15, 2021, 12:34 PM

Šalį valdanti Teisės ir teisingumo partija (TTP) tvirtina: taip nutiko todėl, kad Priekarpatės regione dauguma skiepijimo punktų yra sutelkti sostinėje Žešuve.

Seimo opozicija spėja, jog tenykščiai žmonės sparčiau skiepijami visai dėl kitko: po mėnesio čia vyks pirmalaikiai mero rinkimai ir TTP nori tokiu būdu padėti laimėti savam kandidatui.

Valdantieji tokius kaltinimus neigia. Tačiau žiniasklaidos liudijimai, kad praėjusį savaitgalį Žešuve buvo skiepijami visi norintys trisdešimtmečiai, kai kitur eilės tebelaukia pensininkai, sukėlė lenkų pasipiktinimą.

Nežino tikros padėties

Skiepijimo nuo COVID-19 keistenybių Lenkijoje daugybė. Ir pačią skiepų akciją, ir apskritai kovą su pandemija opozicija vadina chaotiška, nevykusia – esą dėl to šalis tapo viena pirmaujančių ES pagal užsikrėtimų ir mirčių nuo koronaviruso skaičių.

Žurnalo „Polityka“ teigimu, Lenkija kai kuriais atžvilgiais galėtų būti nurodoma kaip valstybė, iš kurios nereikia imti pavyzdžio kovojant su pandemija: tarkim, testų čia daroma net triskart mažiau nei Lietuvoje, pagal šį rodiklį Lenkija užima tik 86-ąją vietą pasaulyje.

Ekspertai teigia, kad nepakankamai testuodama vyriausybė nežino realaus užsikrėtimų masto ir neturi aiškios kovos su pandemija strategijos.

Tai savotiškai patvirtino tyrimas Palenkės miestelyje Ščučyne. Vietos meras, norėdamas sužinoti realų susirgimų mastą, nurodė atlikti testus 300 gyventojų. Paaiškėjo, kad daugiau kaip pusės jų kraujyje yra antikūnų, liudijančių, jog jie persirgę COVID-19.

Tuo metu, oficialiais duomenimis, Ščučyne koronavirusu buvo užsikrėtę tik keliolika asmenų, o dauguma nejuto simptomų arba tai nuslėpė, nes nebuvo testuojami.

Liejasi kritikos upės

Kodėl Lenkijoje atliekama tiek mažai testų – nežinia.

Pradžioje buvo manoma, kad tai lemia laboratorijų ir testų trūkumas. Vėliau imta įtarinėti, jog valdžia specialiai menkai testuoja, kad padidėjęs sergančiųjų skaičius neužtvindytų ligoninių ir nekiltų gyventojų panika.

Vyriausybės veiksmų chaotiškumą atskleidė faktas, kad už dešimtis milijonų eurų iš ginklų prekeivio buvo įsigyta nekokybiškų ir per brangių veido kaukių, respiratorių.

Dar didesnė kritika pasipylė ėmus skiepyti Lenkijos gyventojus. Iš pradžių skandalą sukėlė pranešimai, kad kartu su medikais vakcinas gauna kultūros ir politikos elito atstovai.

Valdančioji TTP tada pašalino kelis be eilės užlindusius savo atstovus iš partijos ir pareiškė, kad nuo šiol bus skiepijama pagal griežtai sudaromus sąrašus. Bet tvarkos nepadaugėjo.

Opozicija siūlė imti pavyzdį iš vakcinavimą sparčiai vykdančių Izraelio ir Jungtinės Karalystės: ten žmones skiepyti pagal aiškiais kriterijais paremtus sąrašus.

Tačiau TTP nusprendė lenkus skiepyti pagal principą, kas pirmesnis, tas gudresnis.

Registruotis į vakcinavimą leista trimis būdais – telefonu, internetu arba ateinant į polikliniką. Kadangi telefono linijos iškart buvo perkrautos, o internetu pensininkai mažai naudojasi, žmonės naktį ėmė rinktis prie gydymo įstaigų.

Bet milžiniškose eilėse atstovėję senoliai namo sugrįžo nieko nepešę. Paaiškėjo, kad užsiregistruoti skiepytis buvo galima tiktai dviem mėnesiams į priekį, o visos vietos jau užimtos.

Vėliau valdžia prailgino registracijos laiką ir ją supaprastino, tačiau senolius audrino kiti žiniasklaidos demaskavimai.

Atskleista, jog dalis pensininkų, spėjama, medikų ir politikų giminaičių, buvo užrašyti skiepytis dar prieš oficialią registracijos pradžią.

Nesugebėdami užsiregistruoti savame didmiestyje žmonės ėmė skambinti į mažesnius miestelius ir registruotis ten. Tai sukėlė pasipiktinimą provincijoje: paaiškėjo, kad kai kur ateinančius du mėnesius bus skiepijami ne vietiniai, o atvykėliai.

Blogiausia, kad automatinė registracijos sistema net neįgalius asmenis vakcinuotis užregistravo nuo jų gyvenamosios vietos po kelis šimtus kilometrų nutolusiuose regionuose.

Neužkerta kelio plitimui

Tuo sumaištis nesibaigė. Siekdama pasigirti sparčiu tautos vakcinavimu Lenkijos vyriausybė praėjusią savaitę skiepyti ėmė registruoti keturiasdešimtmečius, nors savo eilės dar nebuvo sulaukę visi pensininkai.

Pasipylus kritikai po pusdienio šis sprendimas buvo atšauktas, tačiau nemažai keturiasdešimtmečių jau buvo spėję užsiregistruoti ir puolė skiepytis. Tai sukėlė vyresnių žmonių pyktį ir vakcinavimo punktuose, ir viešojoje erdvėje.

Tokiu būdu per Velykas pasiskiepijo buvęs kandidatas į prezidentus, partijos „Lenkija 2050“ pirmininkas 44 metų Szymonas Holownia. Pats apie tai pranešęs politikas sulaukė didžiulės valdančiųjų kritikos, kodėl užlindo be eilės prieš pensininkus.

Sz.Holownia pareiškė, kad reikia kritikuoti ne jį, legaliai pasiskiepijusį, o sumaištį sukėlusią Lenkijos vyriausybę. Žurnalas „Newsweek“ parašė, kad TTP viešai užsipuolė Sz.Holownią siekdama nukreipti žmonių pyktį nuo savęs.

Partija „Lenkija 2050“ pagal populiarumą tapo antra šalyje ir ima kelti grėsmę TTP.

Valdančiųjų reitingus žemyn stumia ne tik chaosas skiepijant nuo COVID-19, bet ir nesugebėjimas suvaldyti koronaviruso plitimo.

Ekspertai taip pat kritikuoja TTP sprendimą per pandemiją sugriežtinti abortų įstatymą, kuris išprovokavo tūkstantines moterų demonstracijas ir kartu padidino užkrato galimybę.

Menkos kompensacijos ir valdančiųjų nenoras derėtis paskatino sukilti dalį smulkiųjų verslininkų – jie ėmė masiškai atidarinėti savo įmones.

Kritikuojamas ir TTP nuolaidžiavimas vyskupams. Nors žiniasklaida beveik kasdien demaskuoja, kad bažnyčiose renkasi per daug žmonių, o dalis dvasininkų ir tikinčiųjų per pamaldas nedėvi kaukių, vyriausybė nesiryžo nei laikinai uždaryti bažnyčių, nei drausminti kunigų didelėmis baudomis.

Spėjama, kad dalis iš Lenkijoje esančių 11 tūkst. maldos namų tapo pandemijos židiniais.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.