„Aš jau ilgą laiką prieštarauju „Nord Stream 2“, – sakė J. Bidenas.
Paklaustas, kodėl prieštaringai vertinamam projektui nebuvo pritaikytos naujausios JAV sankcijos, J. Bidenas tikino, kad tai yra „komplikuotas klausimas, kuris veikia mūsų sąjungininkus Europoje“, tačiau jis esą bus sprendžiamas.
J. Bidenas susilaukia spaudimo iš Kongreso, ypač – respublikonų parlamentarų, reikalaujančių imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią „Nord Stream 2“ užbaigimui. Šiuo metu nutiesta maždaug 95 proc. dujotiekio.
Leidinio „Politico“ žiniomis, JAV teisingumo departamentas kovą leido įvesti sankcijas bendrovei „Nord Stream 2 AG“, kuri vadovauja dujotiekio projektavimui, tiesimui ir eksploatavimui, tačiau vėliau šis leidimas buvo panaikintas.
Aukšto rango pareigūnas „Politico“ teigė, kad J. Bideno administracija tikisi atkurti per Donaldo Trumpo kadenciją pašlijusius Vašingtono ir Berlyno santykius, tačiau kol kas prezidentas sulaukia spaudimo įvesti sankcijas „Nord Stream 2“.
Ukrainos prezidentas: „Nord Stream 2“ yra karo, o ne verslo klausimas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą laiko energetinio karo klausimu.
„Tai energijos karas. Kaip ir bet kuriame kare, negalima kariauti, jei nėra vienybės. Kažkas tikrai pralaimės. Jei „Nord Stream 2“ bus baigtas tiesti, pralaimės ne tik Ukraina... Reikia prisiminti, kad tai ne verslo, [ne] Europos ir Rusijos verslo klausimas... Tai karo klausimas“, – interviu prancūzų laikraščiui „Le Figaro“ sakė V. Zelenskis.
Interviu tekstas penktadienį buvo paskelbtas prezidento interneto svetainėje.
Pasak V. Zelenskio, šitas karas yra hibridinis, analogiškas ankstesniems gamtinių dujų, energijos, prekių ir vakcinų karams.
Komentuodamas „Nord Stream 2“ perspektyvas V. Zelenskis sakė: „Yra du veiksniai. Pirmasis – JAV. Antrasis – Europos šalių vienybė. Mano nuomone, JAV sankcijų politika padės Ukrainai ir aš už tai jiems dėkingas. Jų pozicija šiuo klausimu aiški. Europos šalių pozicijos skiriasi.“
„Rusija tuo naudojasi“, – pridūrė Ukrainos lyderis.
Rusija tikisi antrąjį eksporto dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ baigti tiesti iki šių metų vasaros pabaigos.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas klojamas greta nuo 2011 metų pabaigos veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream“.
Naujo vamzdyno tiesimo darbai Rusijos laivais buvo atnaujinti vasario pradžioje, praėjus daugiau nei metams po to, kai rangovė iš Šveicarijos juos nutraukė dėl ankstesnės JAV administracijos paskelbtų sankcijų.
Vašingtonas žada plėsti sankcijas šiam projektui.
Be Jungtinių Valstijų, „Nord Stream 2“ priešinasi grupė Europos valstybių, įskaitant Lenkiją, Ukrainą, Lietuvą ir kitas dvi Baltijos šalis, kurios perspėja, jog žemynas taps labiau priklausomas nuo rusiškų dujų tiekimo, o Maskva gali panaudoti dujotiekį kaip politinio poveikio priemonę.
