J. Bidenas, kuris dėl COVID-19 pandemijos savo pirmojo svečio iš užsienio buvo priverstas laukti beveik tris mėnesius, priminė Japonijos premjerui Yoshihide Sugai, kad jo šalis teikė Japonijai „geležinę paramą“ saugumo ir kitose srityse.
„Bendradarbiausime siekdami įrodyti, kad XXI amžiuje demokratijos vis dar gali kovoti ir laimėti“, – Baltųjų rūmų Rožių sode surengtoje spaudos konferencijoje, kurios metu buvo išlaikomas socialinis atstumas, teigė J. Bidenas, Japonijos lyderį draugiškai pavadindamas „Yoshi“.
Paskelbtame bendrame dviejų šalių pareiškime raginama imtis „atvirų diskusijų“ su Kinija ir išreikštas susirūpinimas dėl aktyvėjančios Pekino veiklos jūrose, jo veiksmų Honkonge ir Sindziange bei didėjančios įtampos dėl Taivano.
Pareiškime pakartota, kad JAV ir Japonijos saugumo sutartis taikoma ir japonų administruojamoms Senkaku saloms – vienai iš kelių regiono teritorijų, kuriose Pekinas pastaruoju metu vis labiau demonstruoja savo galią.
JAV ir Japonija pareiškė „pripažįstančios „atgrasymo“ politikos svarbą palaikant taiką ir stabilumą regione“.
„Prieštaraujame bet kokiems vienašališkiems mėginimams pakeisti status quo Rytų Kinijos jūroje“, – pranešime pabrėžiami Y. Sugos žodžiai.
Pekinui intensyvinant įsiveržimus į oro erdvę Taivane, J. Bidenas ir Y. Suga pareiškime pabrėžė „taikos ir stabilumo visame Taivano sąsiauryje svarbą“ ir paskatino „taikiai išspręsti su sąsiauriu susijusius klausimus“.
Nors pranešime išlaikyta atsargi formuluotė, tai yra pirmas kartas, kai Japonijos lyderis prisijungė prie JAV prezidento pareiškimo dėl Taivano nuo tada, kai 8-ajame dešimtmetyje sąjungininkės atskirai perkėlė Taipėjaus pripažinimą Pekinui.
Demokratinės savivaldos siekiantis Taivanas yra ypač opus klausimas Pekinui.
„Visuotinės vertybės“
Tiesus pareiškimas paskelbtas nepaisant pastarųjų metų Japonijos pastangų neprieštarauti savo svarbiausiai prekybos partnerei Kinijai, be kita ko, įskaitant atsisakymą jungtis prie Vakarų valstybių įvedant sankcijas dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Y. Suga atkartojo J. Bideno žodžius apibūdindamas JAV ir Japonijos aljansą kaip „taikos ir stabilumo pamatą“ regione.
„Laisvė, demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė yra universalios vertybės, siejančios mūsų aljansą“, – kalbėjo Y. Suga.
Labai neįprastame Japonijos lyderio komentare dėl padėties JAV viduje, Y. Suga taip pat išreiškė susirūpinimą dėl pastaruoju metu stiprėjančios išpuolių bangos prieš Azijos kilmės asmenis Jungtinėse Valstijose.
Antrasis J. Bideno aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks kitą mėnesį su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu, įgyvendinant naujosios JAV administracijos strategiją stiprinti aljansus, siekiant atremti Kinijos keliamus iššūkius.
Kalbėdamas apie kitą svarbų prioritetą, J. Bidenas teigė, kad jis ir Y. Suga susitarė dėl „ambicingų“ kovos su klimato kaita įsipareigojimų poreikio bei nurodė, jog valstybės netrukus paskelbs siekius, numatytus įgyvendinti iki 2030 metų.
J. Bidenas kitą savaitę vadovaus virtualiam aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame tikisi paskatinti susitikimo dalyves prisiimti įsipareigojimus, atsižvelgiant į vis gausesnius planetą ištikusios krizės įrodymus, nes vidutinė temperatūra pasiekė rekordines aukštumas, o stichinės nelaimės įvyksta vis dažniau.
Trečia pagal dydį pasaulio ekonomika Japonija yra įsipareigojusi pagal Paryžiaus susitarimą iki 2030 metų 26 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, lyginant su 2013 metų lygiu. Ekspertų teigimu, šis tikslas nėra pakankamai ambicingas, kad leistų šaliai iki 2050 metų tapti neutralia anglies dioksido atžvilgiu.
„Patvirtinome, kad Japonija ir JAV vadovaus pasaulinėms dekarbonizacijos pastangoms“, – pareiškė Y. Suga.
Sąjunga plėtojant 5G technologijas
Abiejų šalių lyderiai pareiškė planuojantys paspartinti bendrą penktosios kartos (5G) interneto ir net šeštosios kartos ateities technologijų kūrimą ir testavimą.
Jungtinės Valstijos ir Japonija turi „išlaikyti ir stiprinti savo konkurencinį pranašumą“ bei užtikrinti, kad „technologijos būtų valdomos vadovaujantis bendrosiomis demokratinėmis normomis, kurių laikosi abi šalys – normomis, kurias nustato demokratijos, o ne autokratijos“, kalbėjo J. Bidenas.
Nepaisant intensyvaus JAV spaudimo Kinijos technologijų milžinei „Huawei“, pastaroji sugebėjo užimti dominuojantį vaidmenį 5G mobiliojo ryšio kūrime, kuris tampa itin svarbia pasaulio ekonomikos dalimi. Vašingtonas teigia, kad „Huawei“ technologijos kelia grėsmę nacionaliniam kitų valstybių saugumui ir duomenų privatumui.
Pati bendrovė griežtai neigia tokius kaltinimus.
Bendrame JAV ir Japonijos pareiškime taip pat teigiama, kad JAV įsipareigojo skirti 2,5 mlrd. JAV dolerių, o Japonija – dar 2 mlrd. JAV dolerių technologijų plėtrai.
Specialusis Y. Suga patarėjas Masashi Adachi pažymėjo, kad susitarimas yra labiau susijęs su bendru technologijų kūrimu, o ne su nauju finansavimu, paminėdamas keletą Japonijoje vykdomų 5G plėtros projektų.
Rugsėjo mėnesį Y. Suga perėmė postą iš pirmtako Shinzo Abe – ilgiausiai pareigas ėjusio Japonijos ministro pirmininko, kuris buvo vienas iš nedaugelio demokratinių sąjungininkų, sugebėjusių išsaugoti stabilius santykius su stabilumu nepasižymėjusiu buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
J. Bidenas ir Y. Suga taip pat kalbėjosi apie Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo klausimą ir aptarė kitus žingsnius, kurių imsis po neįprastai asmeniškos D. Trumpo diplomatijos su totalitarinio režimo valstybe.
