V.Zelenskis taip pat prakalbo apie karą, būtent Donbase šiuo metu ir vėl atsinaujino neramumai tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų.
Rusija antradienį išplėtė karinių pratybų Juodojoje jūroje mastą, Vašingtonui pavadinus Maskvos sprendimą netrukus užblokuoti strategiškai svarbias akvatorijas aplink Ukrainą „neišprovokuota eskalacija“.
Mokymai vyksta išaugus įtampai tarp Maskvos ir Vakarų valstybių dėl rusų pajėgų telkimo prie Ukrainos šiaurinių ir rytinių sienų, taip pat Rusijos 2014 metais aneksuotame Kryme.
Gynybos ministerija Maskvoje pareiškime nurodė, jog daugiau nei 20 rusų karinių laivų antradienį dalyvavo bendrose pratybose su naikintuvais. Tarp šių laivų buvo fregatų, raketinių katerių ir kovos su povandeniniais aparatais laivų; juos lydėjo naikintuvų eskadrilės, „skriejusios labai žemame aukštyje ir esant sudėtingoms oro sąlygomis“.
Pasak Gynybos ministerijos, į Krymą buvo perkelta daugiau nei 50 naikintuvų. Atskirame pareiškime ministerija nurodė, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas taip pat atliko manevrus dalyvaujant kovos su sabotažu padaliniui ir vykdė „povandeninės kovos mokomąsias misijas“.
Rusijos naujienų agentūros praėjusią savaitę pranešė, kad Maskva ketina pusmečiui uždaryti kai kurias Juodosios jūros dalis kariniams ir valstybiniams laivams. Toks žingsnis gali turėti įtakos susisiekimui su Ukrainos uostais Azovo jūroje, kurią su Juodąja jūra jungia Kerčės sąsiauris, esantis palei Krymo rytinį smaigalį.
Ukrainos vadovas pridūrė, kad Rusijos ir Ukrainos derybininkai aptarė planus keliauti į apkasus, kad įvertintų situaciją.
„Buvo pateiktas pasiūlymas susitikti kontaktinėje linijoje, siekiant kaip galima tiksliau pamatyti ir suprasti situaciją. Ką aš turėčiau suprasti? Aš vykstu ten kiekvieną mėnesį. Pone Putinai!“, – sakė V. Zelenskis.
„Esu pasiryžęs eiti dar toliau ir pakviesti jus susitikti bet kurioje Donbaso regiono Ukrainoje dalyje, kur vyksta karas“, – pridūrė prezidentas.
Ukraina, Europos Sąjunga (ES) ir JAV neseniai pareiškė susirūpinimą dėl atsinaujinusios įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos ir apkaltino Rusiją telkiant tūkstančius karių prie šiaurinės ir rytinės Ukrainos sienų. Teigiama, kad prie Ukrainos sienos yra sutelkta per 100 tūkst. Rusijos karių.
V. Zelenskis teigia, kad Ukraina nori užbaigti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis, bet yra pasiruošusi gintis, jei bus užpulta.
„Ar Ukraina nori karo? Ne. Bet ar Ukraina pasiruošusi karui? Taip“, – sakė jis.
Prezidentas, kuris 2019 metais ateidamas į valdžią žadėjo užbaigti šį konfliktą, apkaltino Rusiją dalyvaujant taikos derybose ir tuo pačiu metu telkiant savo pajėgas prie Ukrainos sienos.
„Netoli mūsų sienos sutelkta daug Rusijos karių, – sakė jis. – Oficialiai Rusija tai vadina karinėmis pratybomis. Neoficialiai visas pasaulis vadina tai šantažu.“
„Rusijos prezidentas kartą pasakė, kad jei kova neišvengiama, reikia smogti pirmam. Tačiau kiekvienas lyderis turi suprasti, kad kova negali būti neišvengiama... kalbant apie tikrą karą ir milijonus žmonių gyvybių“, – sakė V. Zelenskis.
Nuogąstavimai dėl eskalacijos
Ukraina, Europos Sąjunga ir JAV pastarosiomis savaitėmis skambina pavojaus varpais dėl karių telkimo prie Rusijos vakarinės sienos. JAV ir NATO teigimu, ten šiuo metu dislokuotos gausiausios rusų pajėgos nuo 2014 metų – dešimtys tūkstančių karių.
ES pirmadienį per derybas su ukrainiečių užsienio reikalų ministru nurodė, kad prie Ukrainos sienos sutelkta daugiau kaip 100 tūkst. rusų karių. Ministras Dmytro Kuleba per ES užsienio reikalų tarybos posėdį paragino Bendriją imtis sektorinių sankcijų prieš Rusiją, siekiant neleisti jai toliau eskaluoti padėties Ukrainos rytuose.
Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.
Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.
Ilgai rusenantis konfliktas Ukrainoje jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Pastaruoju metu atsinaujinę ir reguliariai vykstantys susirėmimai kelia grėsmę pernai sudarytam paliaubų susirėmimui.
Nuo šių metų pradžios Rytų Ukrainoje jau žuvo 30 ukrainiečių karių. Per visus 2020 metus šis skaičius buvo 50.
Eskalacija prie vadinamosios sąlyčio linijos ir griežta retorika paskatino surengti naują derybų ratą. Maskvos, Kijevo ir prorusiškų separatistų atstovai antradienį surengė skubų susitikimą, kuriame ieškojo būdų, kaip sušvelninti įtampą.
Nors Ukrainos delegacijos atstovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad buvo padaryta pažangos siekiant atkurti paliaubas, dėl kurių buvo sutarta pernai liepą, jokio proveržio kol kas nematyti.
V. Zelenskis savo kalboje sakė, kad nors Ukraina nenori karo, ji yra pasirengusi kovoti.
Rusijai telkiant dideles pajėgas prie Ukrainos sienos, V. Zelenskis paprašė Vakarų pagalbos.
Tačiau kai kurie kovų išvarginti ukrainiečių kariai neatrodė nusiteikę optimistiškai.
„Pasaulis sako, kad nori padėti Ukrainai, – AFP viename kaime prie fronto linijos sakė 24 metų karys Tarasas. – Tačiau kol kas kovojame su Rusija vieni.“
