Paradas patinka ne visiems rusams: kaltina politikus dėl patriotizmo išnaudojimo saviems tikslams

Rusija milžinišku kariniu paradu Maskvoje gegužės 9-ąją minėjo pergalės Antrajame pasauliniame kare 76-ąsias metines. Bet šalyje pasigirdo balsų, ar renginys iš viso reikalingas.

Pasigirsta kalbų, kad pergalę pasauliniame kare derėtų minėti ne žvanginant ginklais, o kitaip pagerbiant aukas.<br>TASS/„Scanpix“ nuotr.
Pasigirsta kalbų, kad pergalę pasauliniame kare derėtų minėti ne žvanginant ginklais, o kitaip pagerbiant aukas.<br>TASS/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Specialiai „Lietuvos rytui“, Maskva

May 12, 2021, 3:37 PM

Daugybė rusų socialiniuose tinkluose pritardami dalijosi Dmitrijaus Nazarovo eilėraščiu.

Šis Rusijos liaudies artistas savo „Instagram“ paskyroje pasisakė prieš beprasmiškus karinius maršus, gegužės 9-ąją vykstančius visoje šalyje.

„Kodėl reikia šlifuoti šį paradą? Kieno paradas? Bejėgiškumo paradas? Draudimų ir apribojimų paradas?

Sušaudytų socialinių išmokų paradas, nužudytas pensijų fondas“, – rašė D.Nazarovas.

Minėti galima kitaip

Nors atsirado gausybė palaikančiųjų populiaraus kino ir teatro aktoriaus nuomonę, netrūko ir jo pozicijos priešininkų: esą D.Nazarovas užsimojo prieš šventą dalyką, prieš didžiąją tautos pergalę.

Bet aktorius turėjo galvoje visai ką kita – tai, kad kasmetiniai kareivių ir karinės technikos paradai Rusijos miestuose tik prisideda prie militaristinės psichozės kurstymo.

Tą patį pareiškė ir populiari žurnalistė, visuomenės veikėja Ksenija Sobčiak. „Keistas jausmas. Gegužės 9-oji man, kaip ir visai šaliai, yra labai svarbi data, tačiau jos šventimo būdas atrodo šiek tiek keistas.

Mano nuomone, tai atminimo ir gedulo diena, o ne ginklų, kad ir kokie jie būtų galingi ir nešantys mirtį, demonstravimas“, – teigė K.Sobčiak.

Kaip pavyzdį ji paminėjo Izraelį, kuris tradiciškai mini Katastrofos dieną – gedulo renginį, skirtą Antrojo pasaulinio karo metais žuvusiems žydams prisiminti.

„10 valandą ryto visoje šalyje skamba sirenos, miestai sustingsta. Stoja automobiliai, traukiniai. Žmonės išeina į gatvę ir dvi minutes tylėdami stovi. Tai – duoklė atminčiai ir liūdesiui.

Šį vaizdą matę mano draugai visiems laikams įsiminė stiprias emocijas, garsą, primenantį karo siaubą ir košmarą, bombardavimus ir mirtį.

Nežinau, ar mes galėtume kuo nors panašiu pakeisti paradą. Bet emociškai man norėtųsi būtent tokios tylos – pagerbiant visus kritusius šiame baisiame kare“, – kalbėjo K.Sobčiak.

Vienas užsienio svečias

Šįmetis paradas Raudonojoje aikštėje – visa ceremonija truko 1 val. 40 min. – vėl parodė Rusijos vadovybės vienatvę: iš kitų valstybių lyderių į Maskvą atvyko tiktai Tadžikistano prezidentas Emomalis Rachmonas.

Greta šio vienintelio Vladimiro Putino garbės svečio Kremliaus tribūnoje aplink Rusijos prezidentą sėdėjo 32 karo veteranai. Kiti aukšti šalies pareigūnai nuošaliau gaubėsi šiltais apsiaustais – niūrus oras jų taip pat negailėjo.

Parade dalyvavo per 12 tūkst. kariškių, 190 karinės technikos vienetų, 76 naikintuvai ir sraigtasparniai.

Reginys, žinoma, buvo prašmatnus ir brangiai kainuojantis. Tai badė akis tos informacijos, kurią plačiai skelbė šalies žiniasklaida, fone: prieš metus pergalės prieš nacistinę Vokietiją 75-ųjų metinių proga kiekvienam Rusijos karo veteranui buvo išmokėta 75 tūkst. „jubiliejinių“ rublių (835 eurai), o dabar karo dalyviai gavo tiktai po 10 tūkst. rublių (111 eurų).

Tuo metu Uzbekistanas toje šalyje gyvenančiam kiekvienam fronto veteranui skyrė 86 tūkst. rublių (958 eurus), o Kazachstanas – po 175 tūkst. rublių (1950 eurų).

Naudojasi patriotiškumu

Tačiau reikalas ne vien pinigai. Praėjusiais metais Rusijoje buvo aktyviai diskutuojama apie pačią būtinybę minėti išties nacionalinę šventę „blizgančio atrakciono“ pavidalu, kai dėmesio centre jau seniai atsidūrę ne veteranai, bet valdininkai ir raketų kompleksai.

Pasak Rusijos žiniasklaidos, politikai aktyviai naudojasi pergalės tema bandydami tautos patriotizmą konvertuoti į balsus per rinkimus.

Nepriklausomos Belanovskio grupės atliktos sociologinės apklausos rezultatai parodė, kad tarp vyresnių nei 75 metų respondentų tiktai 2 proc. Pergalės dieną laikė pagrindine nacionaline švente.

Tačiau svarbiausia, kad daugiau negu 70 proc. atsakiusiųjų pareiškė, jog karinis paradas gegužės 9-ąją išvis nereikalingas. O tarp vyriausių apklausos dalyvių palaikančiųjų paradą dalis siekė tik 1 proc.

Dauguma nusiteikusių prieš šį pompastišką minėjimą paraduose mato tiktai „buką valdžios propagandą“.

„Matyt, visiems taip įgriso ciniškas naudojimasis Pergalės diena, kad nepadeda netgi masinė propaganda“, – padarė išvadą sociologai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.