Čekija atsiprašė už 1999 metų NATO bombardavimo kampaniją buvusioje Jugoslavijoje

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas antradienį atsiprašė už NATO bombardavimo kampaniją buvusioje Jugoslavijoje 1999 metais, kurioje dalyvavo ir jo šalis, kai jis vadovavo vyriausybei.

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas ir Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius.<br>AP/Scanpix nuotr.
Čekijos prezidentas Milošas Zemanas ir Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 18, 2021, 5:20 PM, atnaujinta May 18, 2021, 5:21 PM

Tris mėnesius trukusia bombardavimo kampanija buvo siekiama sustabdyti serbų lyderio Slobodano Miloševičiaus kruviną susidorojimą su Kosovo albanais, vėliau paskelbusiais šios pietinės provincijos nepriklausomybę nuo Serbijos.

JAV vadovaujama kampanija užbaigė 1998 metais prasidėjusį, daugiau nei 13 tūkst. gyvybių pareikalavusį konfliktą – paskutinį Jugoslavijos subyrėjimo etapą.

M. Zemanas, kuris 1998–2002 metais vadovavo vyriausybei, o 2013 metais buvo išrinktas prezidentu, pareiškė, kad jo šalis buvo „paskutinė“ NATO bloke, davusi sutikimą šiai kampanijai.

„Pasinaudodamas proga noriu atsiprašyti už buvusios Jugoslavijos bombardavimą“, – M. Zemanas sakė per oficialų Serbijos prezidento Aleksandro Vučičiaus vizitą Prahoje.

76 metų M. Zemanas, dėl savo artimumo Rusijai sulaukiantis protestų namuose, pridūrė, kad jo šalis „desperatiškai“ ieškojo sąjungininkių Aljanse, kad pasipriešintų šiai kampanijai, tačiau galiausiai pralaimėjo.

„Tai buvo drąsos stoka“, – sakė jis.

„Šiuo atleidimo prašymu aš užglaisčiau savo ilgalaikę traumą, nes atgailavimas išlaisvina. Aš tai pasakiau ir išgelbėjau savo sielą“, – kalbėjo M. Zemanas.

Tuo metu A. Vučičius atsakė, kad serbai „visada bus dėkingi“ M. Zemanui.

„Žodžiai apie bombardavimą, kuriuos jis tik ką ištarė, niekada anksčiau nebuvo ištarti“, – kalbėjo A. Vučičius.

11 savaičių trukusi NATO kampanija buvo pirmoji bloko intervencija į suverenią valstybę per visą 50 metų Aljanso gyvavimo istoriją.

Kosovas šią kampaniją laiko lėmusia karo užbaigimą, o Vakarai – ypač amerikiečiai – dėl jos mėgaujasi savo neblėstančiu populiarumu.

Kosovo sostinė net yra pastačiusi paminklą tuometiniam JAV prezidentui Billui Clintonui, jo vardu yra pavadintas vienas Prištinos prospektas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.