„ICAO smarkiai susirūpinusi dėl akivaizdžiai priverstinio „RyanAir“ reiso [lėktuvo] ir jo keleivių nutupdymo, kas gali būti Čikagos konvencijos pažeidimas“, – sakoma šios Jungtinių Tautų agentūros „Twitter“ žinutėje, kurioje paminėta tarptautinė sutartis dėl civilinės aviacijos.
„Laukiame daugiau informacijos, oficialiai patvirtintos susijusių šalių ir operatorių“, – pridūrė ICAO.
„RyanAir“ lėktuvas, turėjęs nusileisti Vilniuje sekmadienį 13 val., priartėjęs prie Lietuvos sienos netikėtai pasuko Minsko link ir ten nusileido.
Bendrovė nurodė, kad laineris nusileido, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Atlikus lėktuvo patikrą ši informacija nepasitvirtino.
Baltarusijos opozicija sako, jog tai padaryta siekiant sulaikyti šiuo lėktuvu skridusį Baltarusijos opozicijos aktyvistą ir tinklaraštininką, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėją Ramaną Pratasevičių.
„Šiandienos (gegužės 23 dienos) skrydžio metu iš Atėnų į Vilnių Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve; buvo nurodyta nusileisti artimiausiame oro uoste – Minske“, – BNS teigė aviakompanijos komunikacijos vadovė Alejandra Ruiz Garcia.
Pasak jos, orlaivis saugiai nusileido, o keleiviai buvo išlaipinti, kol vietos tarnybos atliko saugumo patikrinimus.
„Nieko nebuvo rasta, ir tarnybos leido orlaiviui išskristi kartu su keleiviais ir įgula, jam išbuvus Minske apytikriai penkias valandas“, – rašoma „Ryanair“ komentare.
Aviakompanija teigia apie įvykį pranešusi atitinkamoms nacionalinėms bei Europos saugumo ir saugos agentūroms.
„Nuoširdžiai atsiprašome visų paveiktų keleivių dėl šio apgailestavimą keliančio vėlavimo, kurio valdyti „Ryanair“ negalėjo“, – rašoma atsakyme.
Apie sulaikytą vieną keleivį „Ryanair“ nenurodė. Aviakompanija taip pat nieko nepranešė apie karinių orlaivių palydą, nors Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė anksčiau sekmadienį patvirtino, kad apgręžti lėktuvui Minske panaudoti du Baltarusijos karo orlaiviai – naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-24.
Lietuvos duomenimis, lėktuve buvo 171 keleivis, iš jų – 94 Lietuvos piliečiai, taip pat 11 graikų, devyni prancūzai, po keletą baltarusių, lenkų, rumunų, vokiečių, latvių, rusų, taip pat Gruzijos ir kitų šalių piliečių.
Sekmadienio vakarą lėktuvas grįžo iš Minsko į Vilnių.
Baltarusijos opozicijos koordinavimo tarybos prezidiumo narys, buvęs kultūros ministras Pavelas Latuška pareiškė, kad „Ryanair“ lėktuvu iš Minsko į Vilnių neišskrido šeši žmonės – du Baltarusijos ir keturi Rusijos piliečiai.
„Pagal turimą informaciją, du Baltarusijos ir keturi Rusijos piliečiai iš Minsko į Vilnių nebeskrido“, – savo „Telegram“ kanale parašė P. Latuška.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija iškvietė Baltarusijos ambasados Vilniuje laikinąjį reikalų patikėtinį ir pareikalavo, kad visi nutupdyto lainerio keleiviai būtų nedelsiant paleisti. To paties iš Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo pareikalavo Lietuvos ir kai kurių kitų ES šalių, Europos Komisijos bei NATO lyderiai.
Spalį Baltarusija paskelbė NEXTA „ekstremistiniu“ kanalu ir nurodė jį blokuoti.
Pernai NEXTA įkūrėjus 22 metų Sciapaną Pucilą ir 26 metų R. Pratasevičių Baltarusija įtraukė į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą.
Abu šie Lenkijoje gyvenantys tinklaraštininkai figūruoja kaip kaltinamieji baudžiamojoje byloje dėl masinių neramumų Baltarusijoje. Paskelbta jų tarptautinė paieška. Jie taip pat kaltinami socialinės neapykantos teisėsaugos pareigūnams kurstymu.
Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir NEXTA teigia, kad R. Pratasevičiui Baltarusijoje gali grėsti mirties bausmė.
Kanalai NEXTA ir „NEXTA Live“ yra svarbūs Baltarusijos opozicijos balsai ir padėjo mobilizuoti protestuotojus per beprecedentes demonstracijas, krėtusias šalį po pernai rugpjūtį įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų. Juose nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją. Opozicija ir Vakarų demokratijos rinkimus laiko suklastotais.
