J. Lai, jau atliekantis laisvės atėmimo bausmę už dalyvavimą ankstesniuose protestuose, po penktadienio nuosprendžio turės kalėti iš viso 20 mėnesių. Jis padarė kaltės pripažinimo pareiškimą dėl kaltinimo 2019 metų spalio 1 dieną organizavus neteisėtą susibūrimą.
Dar septyniems iškiliems aktyvistams, tarp jų 25 metų Figo Chanui ir buvusiems įstatymų leidėjams Lee Cheuk-yanui ir Leung Kwok-hungui, taip pat buvo skirtos naujos laisvės atėmimo bausmės.
Daugelis jų pirštais rodė pergalės ženklą, kai policijos automobiliu buvo vežami į teismą.
Nauji nuosprendžiai paskelbti Kinijai tęsiant nuožmią ir sėkmingą kampaniją, kurios tikslas – nuslopinti kitokią politinę nuomonę ir likviduoti Honkongo demokratinį judėjimą.
2019 metais šį tarptautinį finansų centrą daug mėnesių purtė didžiuliai, dažnai smurtiniai prodemokratiniai protestai, tapę rimčiausiu iššūkiu Pekino valdymui nuo 1997 metų, kai Didžioji Britanija grąžino Honkongą Kinijai.
Spalio 1-ąją, minint Nacionalinę dieną, vykę susirėmimai buvo vieni žiauriausių per septynis demokratijos šalininkų demonstracijų mėnesius.
Tą dieną prezidentui Xi Jinpingui stebint didžiulį karinį paradą sostinėje, visame Honkonge vyko įnirtingi protestuotojų ir policijos susirėmimai, aiškiai parodę augantį visuomenės pyktį Pekino atžvilgiu.
Eitynės, kuriose dalyvavo penktadienį nuteisti aktyvistai, vyko taikiai, tačiau negavus Honkonge būtino oficialaus policijos leidimo.
„Buvo naivu tikėtis, kad raginimo elgtis taikiai ir racionaliai pakaks užtikrinti, jog nebūtų smurto“, – sakė apygardos teisėja Amanda Woodcock, skirdama laisvės atėmimo bausmes aštuoniems aktyvistams.
Sėkminga slopinimo kampanija
Kinija į demokratijos šalininkų demonstracijas reagavo griežtomis priemonėmis. Be kita ko, Honkongui buvo primestas naujas nacionalinio saugumo įstatymas, iš esmės pavertęs politinių pažiūrų reiškimą neteisėta veika.
Honkongo valdžia ketvirtadienį uždraudė birželio 4-ąją organizuoti kasmetinę akciją kruvinų 1989-ųjų Tiananmenio aikštės įvykių metinėms paminėti. Saugumo ministras Johnas Lee (Džonas Li) įspėjo, kad asmenys, nepaisysiantys draudimo, gali būti patraukti atsakomybėn pagal nacionalinio saugumo įstatymą.
Daugiau nei 10 tūkst. žmonių buvo sulaikyti per prodemokratinius protestus Honkonge; maždaug pustrečio tūkstančio jų buvo nuteisti už įvairius nusikaltimus.
Dauguma iškiliausių demokratinio judėjimo lyderių yra suimti arba jau nuteisti, o kai kurie pasitraukė į užsienį.
Daugiau nei 100 žmonių, tarp jų J. Lai, buvo pareikšti kaltinimai pagal naująjį saugumo įstatymą, kuriame numatyta griežčiausia bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos.
Penktadienį nuteisti aktyvistai priklauso nuosaikesniam Honkongo demokratinio judėjimo sparnui. Keturi iš jų jau atlieka anksčiau už dalyvavimą protestuose jiems skirtas laisvės atėmimo bausmes.
Daugelis šių aktyvistų dešimtmečius agitavo už nesmurtinius veiksmus savo bergždžioje kampanijoje už visuotinę rinkimų teisę.
Pavyzdžiui, F. Chanas buvo svarbi figūra Pilietiniame žmogaus teisių fronte, 2019 metais organizavusiame kai kuriuos didžiausius protesto mitingus, sutraukusius šimtus tūkstančių žmonių.
Anksčiau šią savaitę per teismo posėdį F. Chanas kaltino nerinktus Honkongo lyderius, kad jie nesuteikia piliečiams vietos savo nepasitenkinimui išreikšti.
„Jei vyriausybė klausytų žmonių reikalavimų, žmonėms nereikėtų griebtis smurto, siekiant priversti vyriausybę atsakyti“, – kalbėjo jis teisme.
63 metų L. Cheuk-yanas sakė neapgailestaujantis, kad turės keliauti už grotų.
„Daugiau nei 40 metų dėjau pastangas dėl demokratinių reformų Kinijoje“, – sakė jis teisme.
„Tai mano meilė be atsako, meilė mano šaliai su skaudančia širdimi“, – kalbėjo L. Cheuk-yanas.
Kinija tvirtina, kad griežtos priemonės ir saugumo įstatymas reikalingi stabilumui sugrąžinti.
Pekinas atmeta demokratijos šalininkų reikalavimus ir sako, kad protestus pakurstė „užsienio jėgos“, siekiančios pakenkti Kinijai.
Daugelis Vakarų šalių sako, kad Pekinas sulaužė savo pažadą leisti Honkongui išlaikyti tam tikras laisves ir autonomiją pagal „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelį, dėl kurio buvo sutarta, kai Kinija 1997 metais perėmė Honkongą iš buvusios kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos.
