Lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių buvo nutupdytas Minsko oro uoste Baltarusijos oro dispečeriams informavus apie tariamą sprogmenį orlaivyje. Ši informacija vėliau nepasitvirtino. Perimti lainerio Minsko režimas buvo pasiuntęs naikintuvą. Dėl šio incidento Europos Sąjungos valstybės uždarė savo oro erdvę Baltarusijos orlaiviams ir paragino oro bendroves neberengti skrydžių virš šalies teritorijos.
26 metų R. Pratasevičius, vienas iš opozicijos informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjų, pernai Minsko režimo buvo įtrauktas į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą. Pats kanalas buvo paskelbtas „ekstremistiniu“ ir nurodyta jį blokuoti.
A. Pratasevičius kaltinamas organizavęs masinius neramumus. Už tai jam gali būti skirta iki 15 metų nelaisvės.
S. Sapega sulaikyta dėl įtarimų 2020 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais įvykdžius nusikaltimų, apibrėžtų keliuose Baltarusijos baudžiamojo kodekso straipsniuose. Minskas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame S. Sapega sako, kad redagavo „Telegram“ kanalą „Baltarusijos juodoji knyga“, skelbiantį duomenis apie šalies saugumo pajėgas.
Lėktuvo nutupdymas – teroro aktas
Vilniaus Politikos Analizės Instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius neabejojo, kad tokį Baltarusijos elgesį galime vadinti terorizmu.
„Visiškai akivaizdu nuo pat pradžių buvo, tai yra teroro aktas, nes bet koks lėktuvo užgrobimas yra teroro aktas, – užtikrintas buvo M.Laurinavičius. – Tai, kad tai buvo lėktuvo patvirtino ne tik tai politikai, bet ir tos pačios kompanijos „Ryanair“, kurios lėktuvas buvo užgrobtas, vadovas.“
Kalbėdamas apie kitokius incidento traktavimus, politologas buvo kategoriškas: „dėl to čia klausimų gali kilti nebent Rusijos arba Baltarusijos režimams arba tų režimų rėmėjams.“
Tiesa, politikos apžvalgininkas pažymėjo, jog lėktuvo nutupdymo operacija galėjo būti suplanuota net ne Baltarusijoje.
„Mano požiūriu, visą tai, kas čia vyksta ir šitas teroro aktas, jis suplanuotas ne Minske, o Maskvoje ir tai yra platesnio, būtent jau Kremliaus, nusikalstamo žaidimo dalis. Jie šiuo metu bando taip konstruoti santykius su Vakarų pasauliu, pirmiausia su JAV. Ir tas įtampos didinimas, aš tą lyginu su Karibų krize Šaltojo karo metu, – svarstė ekspertas. – Dabartinio nusikalstamo režimo Kremliuje įsitikinimu, vakarai neatlaikys tos konfrontacijos ir pirmieji atsitrauks ir taip jie laimės tą karą.“
Baiminamasi pagrobimų
Baltarusijos diasporos atstovai įspėja, Lukašenkos režimas planuoja virtinę pagrobimų Lietuvoje ir Lenkijoje. Apie galimus nusikaltimus lrytas.tv kalbėjo žmogaus teisių organizacijos „Naš Dom“ direktorė Olga Karač.
„Jeigu kalbama apie išvežimą bagažinėje, tai greičiausiai į tai įsitrauks Baltarusijos ambasada, arba Rusijos ambasada, Nes tame lėktuve sėdėjo ir Rusijos piliečiai. Tai neaišku ar tai atsitiktiniai žmonės ar tai tam tikrų struktūrų darbuotojai“, – Vilniaus gatvėje surengtame proteste tikino žmogaus teisių aktyvistė.
Teisinis incidento vertinimas
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintas Ivanauskas pažymėjo, jog incidentas Baltarusijoje turi būti vertinimas remiantis tarptautine teise ir tokia situacijos analizė dar užtruks.
Tačiau teisininkas nurodė, kad privaloma atskirti vertinimo skirtumus: „Yra politinis vertinimas ir yra teisėsaugos vertinimas, tai yra skirtingi dalykai.“
„Tai gal neskubėkime šitų dalykų sieti tarpusavyje“, – pratęsė G.Ivanauskas.
Tuo tarpu buvęs teisingumo ministras Gintautas Bartkus, kad tyrimo eigą komplikuoja tai, kad nusikaltimas įvykdytas ne Lietuvoje ir ne Lietuvos piliečių.
Vis dėlto advokatas apžvelgė ir kitą medalio pusę: „Tarptautines teisės požiūriu, iš tikrųjų yra pripažįstama, jog tokiais atvejais, ypatingai kai susiję su piratavimu, orlaiviu užgrobimu, terorizmu, prekyba žmonėmis, prekyba ginklais ir panašiai, tokiais atvejais valstybės gali peržvengt savo teritorijas ir atlikti tokius tyrimus.“
Europos Sąjungos sankcijos
Dėl atsako A.Lukašenkos režimo veiksmams jau tariasi Europos Sąjungos lyderiai. Sutariama, kad turėtų būti priimtos naujos, griežtesnės sankcijos.
Lietuvos Bankas prognozuoja, kad pritaikius naujas sankcijas Baltarusijai, Lietuvos nuostoliai per artimiausius 3 metus sudarytų vos 0,9 proc. BVP.
„Tos krovos skaičius pakeisti būtų sunku, trumpuoju periodu. Bet nepamirškime, kad mums yra labai patogi geografija, – svarbiausią Lietuvos pranašumą išskyrė ekonomistas Marius Dubnikovas. – Tai yra neužšąlantis uostas, ko neturi visi kiti kas yra šiauriau ir civilizuota Europos Sąjunga, kurioje mes galime sudaryti sandorius.“
Apie sankcijų būtinybė kalbėjo ir politologas M.Laurinavičius: „Sankcijų reikia ir jų reikia dar griežtesnių.“
„Mes turime reaguoti taip, kaip reaguotume į bet kurį teroro aktą, šiuo atveju valstybės įvykdytą teroro aktą. Tai yra ir ekonominės sankcijos, ir oro erdvės draudimai ir visos įmanomos priemonės, skirtos sutramdyti teroristams“, – griežtai situaciją vertino apžvalgininkas.
Po pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais, Baltarusiją kelis mėnesius purtė beprecedenčiai masiniai protestai. To balsavimo nugalėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, geležiniu kumščiu valdantis šalį jau beveik tris dešimtmečius.
