Nerimą keliančios žinios iš tyrėjų: branduolinių arsenalų mažėjimas nyksta

Branduolinėms valstybėms įsipareigojant atnaujinti ar net išplėsti savo arsenalus, praėjusio amžiaus 10-ąjį dešimtmetį stebėtas jų mažėjimas, regis, liovėsi, esant požymiams, kad tam tikrais atvejais šių ginklų galėjo ir padaugėti, pirmadienį pranešė tyrėjai.

Atominį arsenalą turinčios valstybės – JAV, Rusija, Jungtinės Karalystė, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja – šių metų pradžioje kartu paėmus turėjo 13 080 branduolinio ginklo vienetų.<br>AP/Scanpix nuotr.
Atominį arsenalą turinčios valstybės – JAV, Rusija, Jungtinės Karalystė, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja – šių metų pradžioje kartu paėmus turėjo 13 080 branduolinio ginklo vienetų.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 14, 2021, 4:08 PM

„Atrodo, kad branduolinių arsenalų mažėjimas, prie kurio pripratome nuo Šaltojo karo pabaigos, nyksta“, – naujienų agentūrai AFP sakė Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) Branduolinio nusiginklavimo, ginklų kontrolės ir neplatinimo programos vyresnysis bendradarbis Hansas Kristensenas.

SIPRI vertinimu, atominį arsenalą turinčios valstybės – JAV, Rusija, Jungtinės Karalystė, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja – šių metų pradžioje kartu paėmus turėjo 13 080 branduolinio ginklo vienetų, tai yra kiek mažiau nei metais anksčiau, kai jų buvo 13 400.

Tačiau šis skaičius apima nebeeksploatuojamas, bet dar neišardytas kovines galvutes, o be jų bendras branduolinis arsenalas padidėjo nuo 9 380 iki 9 620 vienetų.

Tuo metu branduolinių ginklų, dislokuotų kartu su operatyvinėmis pajėgomis, skaičius išaugo nuo 3 720 iki 3 825, pažymima ataskaitoje.

Maždaug 2 tūkst. iš šių ginklų laikomi „aukštos kovinės parengties būsenoje“ – tai reiškia, kad jie gali būti paleisti per kelias minutes.

„Matome labai reikšmingas branduolinio modernizavimo programas visame pasaulyje ir visose branduolinių ginklų turinčiose valstybėse“, – pareiškė H. Kristensenas.

Be to, pridūrė mokslininkas, atrodo, kad branduolinės valstybės teikia vis daugiau „svarbos branduoliniams ginklams savo karinėse strategijose“.

Tokia tendencija stebima tiek Rusijoje, tiek Jungtinėse Valstijose, kartu turinčiose daugiau nei 90 proc. visų pasaulio branduolinių ginklų, sakė H. Kristensenas. Jis pabrėžė, kad dar būtų per anksti prognozuoti, ar naujoji JAV administracija, vadovaujama prezidento Joe Bideno, nukryps nuo strategijos, kurios laikėsi jo pirmtakas Donaldas Trumpas.

„Manau, kad Bideno administracija gana aiškiai leidžia suprasti, kad ji tęs didžiąją dalį branduolinio modernizavimo programos, vykdytos Trumpo prezidentavimo metais“, – pažymėjo tyrėjas ir pridūrė, kad įgyvendinti šią iniciatyvą buvo pradėta vadovaujant Barackui Obamai.

JAV ir Rusija toliau ardo nebeeksploatuojamas kovines galvutes, tačiau 2021-ųjų pradžioje „operacinėje dislokacijoje“ jų abiejose šalyse buvo maždaug pusšimčiu daugiau nei ankstesniais metais.

Vis tik Maskvos ir Vašingtono sudaryta Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START) vasarį buvo pratęsta dar penkeriems metams, nors tai įvyko paskutinę minutę. 

Abejonės dėl sutarčių laikymosi

Šio pakto pratęsimas yra svarbus norint „sukurti stabilumą“ ir yra „dvigubai reikšmingas“, nes kiti panašūs dokumentai – pavyzdžiui, Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartis – nebegalioja.

Pasak ataskaitos autorių, „visos kitos septynios branduolinių ginklų turinčios valstybės taip pat vysto arba dislokuoja naujas ginklų sistemas, arba yra paskelbusios apie tokius ketinimus“.

Šį mėnesį Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų likvidavimą (ICAN) pranešė, kad branduolinės valstybės pernai padidino išlaidas savo arsenalams 1,4 mlrd. JAV dolerių (1,2 mlrd. eurų) iki 72 mlrd. dolerių (59,4 mlrd. eurų), netgi siautėjant koronaviruso pandemijai.

Rugpjūtį Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT) signatarės – dauguma pasaulio šalių – ruošiasi susitikti Niujorke ir imtis kas penkerius metus rengiamo padėties įvertinimo.

Ši sutartis branduolines valstybes įpareigoja „geranoriškai tęsti derybas“ tiek dėl „branduolinio ginklavimosi varžybų nutraukimo“, tiek dėl „branduolinio nusiginklavimo“, bet kadangi daugelis šalių atnaujina savo arsenalus, kitos gali suabejoti jų įsipareigojimų tvirtumu.

„Tos sutarties valstybės narės galės pagrįstai paklausti: „Ar tikrai „laikotės šios sutarties? Jeigu ne, kodėl mes turėtume likti sutarties dalyvės?“ – sakė H. Kristensenas.

Nors įmanoma išvysti tokios tendencijos pasikeitimą nuo Šaltojo karo pabaigos, mokslininkas įspėjo, kad esama daug neaiškumų, kur ateityje gali nuvesti pokyčiai.

„Gal tiesiog pasibaigė mažėjimo etapas, o gal netgi sulauksime augimo, nes šalys galėtų panorėti įsigyti daugiau ginklų“, – pažymėjo H. Kristensenas ir pridūrė, jog Kinijos besiplečiantis arsenalas gali turėti įtakos JAV ir Rusijos pasirengimui nusiginkluoti.

Pasak tyrėjo, Šaltojo karo metais padėtis buvo daug „aštresnė“.

Branduolinių ginklų skaičius buvo pasiekęs maždaug 70 tūkst. vienetų piką 1986 metais.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.