Kaip pranešė Baltieji rūmai, prezidentų Joe Bideno ir Vladimiro Putino susitikimas truko maždaug pusketvirtos valandos.
Jiedu baigė savo derybų paskutinę dalį 17 val. 5 min. vietos (18 val. 5 min. Lietuvos) laiku, nurodė Baltieji rūmai, o po susitikimo iš vilos „La Grange“ šalia Ženevos ežero išėjo ir pats J. Bidenas ir įsėdo į jo laukusį automobilį.
Netrukus turėtų įvykti atskiros abiejų lyderių spaudos konferencijos.
Kaip sakė šaltinis iš vienos iš delegacijų, J. Bideno ir V. Putino susitikimas praėjo „gana sėkmingai“.
Prieš J. Bideno ir V. Putino susitikimą: šarvuota technika ir policijos automobilių gretos
Nebus bendrų pietų
Susitikimo vieta – ištaiginga vila prie Ženevos ežero – atrodo vaizdinga, bet joje vyks sunki diplomatinė priešprieša.
Planuojama, kad derybos truks iki penkių valandų ir prasidės maždaug 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku. Pertraukų pavalgyti nenumatyta. V. Putinas turi atvykti pirmas, J. Bidenas – po jo; susitikimo šeimininko pareigas eis Šveicarijos prezidentas Guy Parmelinas.
Paklaustas, ar abu susitinkantys lyderiai galėtų drauge pavalgyti – pagal viršūnių susitikimų diplomatiją tai būtų svarbiausias geros valios gestas – vienas amerikiečių aukšto rango pareigūnas atsakė neigiamai.
„Bendro valgio nebus“, – sakė jis, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.
Ženevos pasirinkimas po ilgų JAV ir Rusijos derybų primena Šaltojo karo laikais, 1985-aisiais, šiame Šveicarijos mieste įvykusį JAV ir Sovietų Sąjungos lyderių Ronaldo Reagano ir Michailo Gorbačiovo susitikimą.
Šį kartą įtampą lemia ne tiek strateginė branduolinė ginkluotė ir konkuruojančios ideologijos, kiek tai, ką J. Bideno administracija laiko vis priešiškesniu, taisykles laužančiu režimu.
Nuo kibernetinių atakų prieš Amerikos subjektus ir kišimosi į dvejus pastaruosius JAV prezidento rinkimus iki žmogaus teisių pažeidimų ir agresijos prieš Ukrainą bei kitas Europos šalis – Vašingtono kaltinimų Kremliui sąrašas nėra trumpas.
Tačiau V. Putinas į susitikimą atvyksta teigdamas, kad Maskva paprasčiausiai meta iššūkį JAV hegemonijai. Tai papildo jo pastangas propaguoti „daugiaašį pasaulį“, suartinusias Rusiją ir tikriausiai dar galingesnę JAV priešininkę – Kiniją.
V. Putinas į Ženevą iš Maskvos turi atskristi prieš pat susitikimą su JAV prezidentu. J. Bidenas, kuris Ženevoje užbaigs savo intensyvią pirmąją prezidentinę užsienio kelionę, atvyko antradienį, po viršūnių susitikimų su NATO bei Europos Sąjunga Briuselyje ir po Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo Didžiojoje Britanijoje.
Paklaustas, ar yra pasirengęs susitikti su V. Putinu, J. Bidenas nusišypsojo ir pasakė: „Aš visuomet pasirengęs.“
Derybų pradžia
Prezidentai sėdėjo garsiojoje vilos bibliotekoje pastatytuose minkštuose krėsluose abipus staliuko ir gaublio, o jiems už nugarų buvo jų šalių vėliavos. Rusijos prezidentas padėkojo savo kolegai J. Bidenui už iniciatyvą surengti viršūnių susitikimą Ženevoje.
„Pone prezidente, noriu padėkoti jums už iniciatyvą šiandien susitikti“, – per prasidedant susitikimui trečiadienį sakė V. Putinas.
Jis taip pat išreiškė viltį, kad susitikimas bus produktyvus.
„Žinau, kad jūsų kelionė yra ilga, turite daug darbo. Vis tik Rusijos ir Amerikos santykiuose susikaupė daug klausimų“, – pažymėjo V. Putinas.
Tuo metu J. Bidenas pareiškė, kad Maskva ir Vašingtonas turi bendrų klausimų, kuriuos reikia aptarti, tačiau esama ir nesutarimų.
„Kaip jau sakiau lauke, susitikti akis į akį visada yra naudinga. Mes bandome nustatyti, kur turime bendrų interesų, o ten, kur kyla nesutarimų, galime padaryti viską, kad klausimus aptartume profesionaliai ir nuspėjamai „, – sakė J. Bidenas derybų pradžioje.
Po įžanginių abiejų prezidentų žodžių žurnalistai dar keletą minučių liko derybų salėje, tačiau daugiau nė vienas iš lyderių nepasisakė.
J. Bidenas apsikeitė keliais žodžiais su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, po kurių pastarasis perdavė raštelį amerikiečių delegacijai.
Jiedu ignoravo žiniasklaidos atstovų užduodamus klausimus, o vienas iš jų J. Bidenui sukėlė juoką. Saugumo tarnybų darbuotojams išprašinėjant žurnalistus iš salės, V. Putinas pradėjo kažką pasakoti amerikiečių kolegai, aktyviai gestikuliuodamas.
Jiedu ignoravo žiniasklaidos atstovų užduodamus klausimus, o vienas iš jų J. Bidenui sukėlė juoką. Saugumo tarnybų darbuotojams išprašinėjant žurnalistus iš salės, V. Putinas pradėjo kažką pasakoti amerikiečių kolegai, aktyviai gestikuliuodamas.
Trys derybų dalys
Prieš prasidedant deryboms, G. Parmelinas svečiams pasakė, kad „Šveicarijai garbė ir malonumas jus čia priimti šiam aukščiausiojo lygio susitikimui ir, laikantis... tradicijos, skatinti dialogą ir tarpusavio supratimą“.
„Linkiu abiem prezidentams vaisingo dialogo, grįsto jūsų abiejų šalių ir pasaulio interesais“, – pridūrė jis.
Pirmoji derybų siaurame rate dalis truko kone pusvalandžiu ilgiau nei numatytos 1 val. 15 min., sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Ši dalis prasidėjo maždaug 13 val. 40 min. vietos (14 val. 40 min. Lietuvos) laiku. Joje, be prezidentų, dalyvavo tik vertėjai, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) bei Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Kremliaus spaudos tarnyba kiek po 16 val. Ženevos (17 val. Lietuvos) laiku pranešė, kad po pusvalandžio pertraukos derybos pratęstos platesniu formatu.
Po šio raundo ir dar vienos pertraukos planuojama trečia derybų dalis, o galiausiai vyks atskiros J. Bideno ir V. Putino spaudos konferencijos.
„Vertas priešininkas“
J. Bidenas sako, kad pagrindinis jo tikslas yra paprasčiausiai nubrėžti aiškias „raudonas linijas“ ir pasakyti, kokių Rusijos veiksmų Vašingtonas daugiau netoleruos.
„Nesiekiu konflikto“, – sakė jis Briuselyje po NATO viršūnių susitikimo, tačiau pridūrė: „Mes atsakysime, jeigu Rusija tęs savo žalingus veiksmus.“
J. Bidenas anksčiau V. Putiną yra prilyginęs žudikui, bet dabar pavadino jį „kietu“ ir „vertu priešininku“.
Susiję straipsniai
Prieš nekantriai laukiamą pirmąją tiesioginę jų akistatą Ženevoje J. Bidenas akcentavo užsitikrinęs savo partnerių Vakaruose paramą.
Rusija buvo tarp pagrindinių temų per NATO viršūnių susitikimą Briuselyje. Jo metu Aljansas įspėjo, kad Rusijos pajėgų telkimas ir provokacinis elgesys prie NATO rytinių sienų „kelia vis didesnę grėsmę euroatlantinės zonos saugumui ir prisideda prie nestabilumo šalia NATO sienų ir kitur“.
Tačiau nepaisydami tokios retorikos Baltieji rūmai ir Kremlius sako neatmetantys galimybės bendradarbiauti kai kuriose srityse. Pareigūnai kaip sėkmingos diplomatijos pavyzdį nurodo naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START) – paskutinio tebegaliojančio ginklų kontrolės pakto tarp buvusių Šaltojo karo varžovių – pratęsimą.