Kai kurių ekspertų nuomone, Kim Yo Jong tiesmukas pareiškimas rodo, kad diplomatinė aklavietė dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos greičiausiai užsitęs, nebent Šiaurės Korėja patirtų didesnių ekonominių ir su pandemija susijusių sunkumų.
Viltis, kad dialogas bus atnaujintas, trumpam įsižiebė praėjusią savaitę, Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui pareiškus, kad jo šalis turi būti pasirengusi tiek dialogui, tiek konfrontacijai su Jungtinėmis Valstijomis.
JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas šį Šiaurės Korėjos lyderio pareiškimą pavadino „įdomiu signalu“.
Tačiau antradienį Kim Yo Jong pasijuokė iš tokios J. Sullivano reakcijos.
„Atrodo, kad JAV gali taip interpretuoti šią situaciją tam, kad save paguostų“, – Kim Yo Jong citavo Korėjos centrinė naujienų agentūra. – Lūkesčiai, kuriuos jie nusprendė nepagrįstai puoselėti, sukels jiems dar didesnį nusivylimą“.
Seule įsikūrusio Korėjos nacionalinės strategijos tyrimų instituto analitiko Shin Beomchulo teigimu, Šiaurės Korėja jau daug mėnesių siunčia tą pačią žinutę: Pchenjanas neketina grįžti prie derybų, nebent Jungtinės Valstijos sutiktų padaryti reikšmingų nuolaidų, galbūt tokių kaip ekonominių sankcijų sušvelninimas. Savo ruožtu Joe Bideno administracija taip pat nenori nusileisti, sakė jis.
„Abi šalys laikosi laukimo taktikos – Šiaurės Korėja nori, kad Jungtinės Valstijos pirmos padarytų nuolaidų, o Jungtinės Valstijos nesiruošia imtis veiksmų, kurių reikalauja Šiaurės Korėja“, – kalbėjo ekspertas.
Pirmadienį vizito į Seulą atvykęs JAV specialusis pasiuntinys Šiaurės Korėjai Sung Kimas pasiūlė Pchenjanui susitikti „bet kur, bet kuriuo metu, be išankstinių sąlygų“. Tačiau jis pabrėžė, kad J. Bideno administracija ir toliau darys spaudimą Šiaurės Korėjai sankcijomis, įvestomis dėl šios šalies branduolinio ginklavimosi ambicijų.
Šiaurės Korėja ne kartą kėlė išankstines sąlygas deryboms reikalaudama, kad Jungtinės Valstijos nutrauktų savo „priešišką politiką“ jos atžvilgiu, akivaizdžiai kalbėdama apie JAV iniciatyva jai taikomas sankcijas ir nuolatines karines pratybas su Pietų Korėja. Tačiau, ekspertų teigimu, J. Bideno administracija šių sankcijų neatšauks ir nedarys jokių didesnių nuolaidų, kol Šiaurės Korėja nesiims konkrečių žingsnių Korėjos pusiasaliui denuklearizuoti.
Kai kurių ekspertų nuomone, Šiaurės Korėja gali sušvelninti savo poziciją tik tuo atveju, jeigu daugiau nebepakels ekonominių sunkumų. Kim Jong Unas pripažino, kad šalis išgyvena „didžiausią visų laikų“ krizę dėl drastiškai sumažėjusios tarptautinės prekybos, šaliai dėl koronaviruso pandemijos uždarius savo sienas. Šiaurės Korėjos ekonomiką sugniuždė dešimtmečius trunkantis blogas valdymas, tarptautinės sankcijos, o padėtį dar pablogino koronaviruso pandemija bei stichinės nelaimės, dėl kurių šalis pernai prarado nemažą dalį derliaus.
Tokia aklavietė „gali užsitęsti, nebent pasikeistų sąlygos, kurias išgyvena Šiaurės Korėja – [ji susidurtų su] dar didesniais ekonominiais arba su pandemija susijusiais sunkumais“, kalbėjo Shin Beomchulas.
