Kovo mėnesį ES pasiūlė Ankarai virtinę skatinimo priemonių, siekdama įtikinti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą tesėti pažadus pataisyti sudėtingus santykius.
Briuselis rengia planą 2021–2024 metais skirti Turkijai 3,5 mlrd. eurų papildomą finansavimą, kad jai būtų lengviau išlaikyti milijonus pabėgėlių iš Sirijos.
Tačiau viršūnių susitikimo pareiškime sakoma, kad „pagrindinės teisės Turkijoje išlieka svarbus susirūpinimą keliantis klausimas“.
Turkijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad šis pareiškimas „buvo visai ne tai, ko buvo tikėtasi ar kas buvo būtina“.
„Siekdama sumažinti įtampą ir pradėti dialogą bei bendradarbiavimą Turkija padarė daugiau nei jai priklausė“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Ankara ypač nesutaria su Prancūzija ir savo istorine priešininke Graikija dėl Turkijos vykdomų operacijų žvalgant išteklių telkinius teritorijose šalia padalytos Kipro salos, kurias Graikija ir Kipras laiko savo jurisdikcija rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
Tačiau pirmą kartą nuo 2016 metų Ankara ir Atėnai atnaujino derybas, siekdami išspręsti šį ginčą, o Turkija atitraukė savo laivus iš ginčytinų vandenų.
R. T. Erdoganas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat pabandė užbaigti savo žodžių karą, apsikeitę asmeniniais laiškais ir surengę susitikimą šį mėnesį vykusio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose.
Ypač didelį nusivylimą Ankara išreiškė dėl ribotos pažangos, padarytos Briuselyje dėl muitų sutarties, kurią šalys sudarė 1995 metais, atnaujinimo.
Nepakankamą pažangą ministerija įvardino kaip „atidėliojimo taktiką ir geros valios trūkumą“.
