Penkeri metai po „Brexit“ referendumo: susiskaldžiusi Jungtinė Karalystė vis dar gydosi žaizdas

Jungtinė Karalystė 2006 m. buvo visai kitokia. Tony Blairas buvo ministras pirmininkas, finansų krizė, kuri vėliau nuniokojo pasaulio ekonomiką, dar nebuvo prasidėjusi, o parlamento narys Borisas Johnsonas kaip konservatorių partijos liberalus ir proeuropietiškas kandidatas siekė tapti Londono meru.

 „Brexit“.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 „Brexit“.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 „Brexit“.<br> AP/Scanpix nuotr.
 „Brexit“.<br> AP/Scanpix nuotr.
 „Brexit“.<br> AP/Scanpix nuotr.
 „Brexit“.<br> AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jun 26, 2021, 7:44 AM

Po trijų iš eilės pralaimėtų rinkimų naujuoju konservatorių lyderiu tapęs Davidas Cameronas (dar vienas proeuropietiškos pakraipos atstovas) prašė partijos narių liautis „svaičioti apie Europą“ ir sutelkti dėmesį į „dalykus, kurie rūpi daugumai žmonių“.

Po dešimtmečio D. Cameronas, kuris tuo metu jau buvo ministras pirmininkas, pastatė viską ant kortos, kad surengs referendumą dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje – lažybų, kad Europa niekam už Vestminsterio ribų nerūpi. Jis klydo.

Prieš penkerius metus įvykęs balsavimas turėjo visiems laikams išspręsti amžiną Jungtinės Karalystės neurozę dėl jos santykių su Europa. Jis nieko panašaus nepadarė.

Borisas Johnsonas galiausiai išvedė Didžiąją Britaniją iš Europos Sąjungos 2020 m. griežtesnėmis sąlygomis, nei 2016 m. kas nors manė esant įmanoma.

Apklausos rodo, kad labai nedaug žmonių tiki, jog šis klausimas išspręstas arba kad jis bus išspręstas artimiausiu metu. Nors „Brexit“ pasekmės greičiausiai nebus iki galo suvoktos dar ne vienerius metus, Jungtinė Karalystė šiandien išlieka tokia pat susiskaldžiusi, kaip ir tada.

Bėdos Šiaurės Airijoje

Nuo pat paskelbimo apie „Brexit“ referendumą buvo akivaizdu, kad Šiaurės Airijos likimas bus sunkiausiai suderinamas klausimas. Ši provincija yra Jungtinės Karalystės dalis, taigi išstojo iš ES, tačiau turi sausumos sieną su Airijos Respublika, ES valstybe nare.

Išlaikyti šią sieną atvirą yra labai svarbu, nes kyla reali religinio smurto tarp katalikų ir protestantų bendruomenių grėsmė.

Kad tai būtų pasiekta, B. Johnsonas ir ES susitarė dėl vadinamojo Šiaurės Airijos protokolo, pagal kurį Šiaurės Airijai būtų suteiktas specialus statusas ES muitų teritorijoje ir nebereikėtų tikrinti sieną kertančių prekių.

Mainais už tai Jungtinė Karalystė sutiko, kad tarp Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos būtų de facto siena jūroje. Tai sukėlė didelį Šiaurės Airijos unionistų ir respublikonų, kurie siekia susijungimo su likusia Airijos dalimi, siaubą.

Praėjus daugiau nei metams po oficialaus Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos, Londonas ir Briuselis vis dar ginčijasi dėl logistinių protokolo, su kuriuo sutiko pats B. Johnsonas, realijų.

Jungtinė Karalystė turėtų visiškai įgyvendinti protokolą birželio pabaigoje, tačiau ji grasina pratęsti lengvatinį protokolo įgyvendinimo laikotarpį, kad Šiaurės Airijoje nepritrūktų maisto produktų, ypač atšaldytos mėsos. Jei ji tai padarys, ES gali atsakyti nustatydama muitus Jungtinei Karalystei.

Britų spauda šį nemalonų spektaklį pavadino „dešrelių karais“, ir nors tai skamba kvailai, tai gali dar labiau destabilizuoti ir taip įtemptą padėtį Šiaurės Airijoje.

„Šiaurės Airijos politinė scena dažnai būna šiek tiek nestabili, tačiau „Brexit“ atveju atsirado naujas bendro bejėgiškumo jausmas, – sakė Karalienės universiteto Belfaste politinės sociologijos profesorė Katy Hayward. – Artimiausią jos ateitį dabar pirmiausia lemia Jungtinė Karalystė ir ES, o ne politiniai lyderiai čia, Belfaste.“

„Pasitraukusieji, pasilikusieji, unionistai, nacionalistai ir kiti gali pagrįstai teigti, kad po penkerių metų jų padėtis yra blogesnė, – pridūrė ji. – Štai kodėl politika čia jaučiasi tokia ypač įtempta.“

Vyriausybės atstovas spaudai CNN sakė, kad Jungtinė Karalystė „yra įsipareigojusi rasti konsensuso principu pagrįstus sprendimus su ES“, tačiau „ES turi parodyti sveiką protą ir laikytis pragmatiško požiūrio“.

Škotijos nepriklausomybės siekis

Šiaurės Airija gali būti sudėtingiausia tiesioginė „Brexit“ pasekmė, tačiau B. Johnsonas taip pat susiduria su konstituciniu košmaru dėl Škotijos.

Škotijos rinkėjai 2014 m. atmetė nepriklausomybės variantą, kai britų unionistai, vadovaujami D. Camerono, teigė, kad pasitraukimas iš Jungtinės Karalystės sukeltų grėsmę Škotijos vietai ES.

Tačiau Škotijos nacionalinė partija, kuri nori, kad Škotija atsiskirtų nuo Jungtinės Karalystės, po balsavimo dėl „Brexit“ tik išpopuliarėjo.

2021 m. tapo lengva teigti, kad škotus, kurie per „Brexit“ referendumą didžiąja dalimi balsavo už pasilikimą ES, buvo ištempti likusios Jungtinės Karalystės dalies.

„Po „Brexit“ debatai Škotijoje tapo kur kas labiau poliarizuoti nepriklausomybės klausimu, – sakė Edinburgo universiteto teritorinės politikos profesorė Nicola McEwen. – Daugelis už pasilikimą ES balsavusių rinkėjų, kurie 2014 m. nepalaikė nepriklausomybės, dabar ją palaiko, o apskritai nepriklausomybės rėmėjai dabar tvirtai pasisako už narystę ES“.

Ji pridūrė, kad „išstojimas iš Jungtinės Karalystės daugeliui dabar yra akivaizdžiausias kelias atgal į ES.“

Škotijos lyderių siekis iškovoti nepriklausomybę kol kas vargu ar bus sėkmingas, tačiau toks susiskaldymas reiškia, kad B. Johnsonas kiekvieną savaitę kovoja su skundų politika, atitraukdamas dėmesį nuo kitų krizių, su kuriomis susiduria jo vyriausybė.

Diskusijos dėl Europos tęsiasi

Net ir po šių konkrečių pasekmių Jungtinė Karalystė vis dar labai daug diskutuoja apie Europą.

„Bandymai sustabdyti britus nuo susitelkimo į Europą akivaizdžiai žlugo, – sakė apklausų bendrovės „Ipsos MORI“ atstovas Benas Page'as. – Dauguma žmonių žino, kad klausimas toli gražu nėra išspręstas. O apklausos nuolat rodo, kad tiek už pasitraukimą, tiek už pasilikimą balsavę žmonės dėl to nerimauja.“

Pasak B. Page'o, galbūt dar didesnį nerimą kelia tai, kad, nepaisant to, jog nuo referendumo praėjo penkeri metai, tai, kaip žmonės balsavo 2016 m., vis dar sudaro didelę jų tapatybės dalį.

„Turėjome dvejus rinkimus, eilę kultūrinių karų, o žmonės vis dar sako, kad jų tapatybė dėl išstojimo ar pasilikimo yra svarbesnė už bet kokį lojalumą partijai“, – aiškino jis.

Ši diskusija dėl „Brexit“ įsiplieskia kiekvieną kartą, kai tik pasirodo istorija apie tai, kad eksportuotojams sunkiai sekasi parduoti prekes į Europą, arba apie tai, ar dėl „Brexit“ Jungtinė Karalystė galėjo pasiskiepyti greičiau nei Europa.

Šių ginčų pirmose gretose dažnai dalyvauja Jungtinės Karalystės vyriausybė, dažniausiai todėl, kad B. Johnsonas vadovavo 2016 m. „Brexit“ kampanijai.

ES pareigūnai ir diplomatai baiminasi, kad „akis už akį“ pobūdžio politika artimiausioje ateityje bus apgailėtina, bet nuolatinė JK ir ES santykių dalis.

Jie taip pat įtaria, kad bent iš dalies tai yra siekis nukreipti britų visuomenės dėmesį nuo mažos valstybės, kuri derasi su didžiausiu pasaulio prekybos bloku, gyvenimo realybės.

„Mums „Brexit“ turėtų baigtis. Tačiau dabar atsidūrėme situacijoje, kai turime derėtis su Jungtine Karalyste, kuri save apgaudinėja manydama, kad yra tokia pat galinga kaip ES“, – sakė vienas aukšto rango ES diplomatas.

Kitas teigė, kad Jungtinė Karalystė neturi „aiškiai apibrėžtos ekonominės strategijos“, kuri pakeistų narystę ES, o tai reiškia, kad Briuselis yra pasirengęs „ilgam priešiškumo laikotarpiui“.

Išsilaisvinusi iš Briuselio jungo, Jungtinė Karalystė turi naujų galimybių, tačiau, be prekybos sandorių su kito pasaulio krašto šalimis, kurie, kaip teigia pati vyriausybė, duos nedidelę naudą, B. Johnsono vyriausybė dar nesugalvojo svarbios ekonominės politikos, kuri duotų „Brexit“ teigiamų taškų.

Jungtinės Karalystės vyriausybės atstovas spaudai į tai atsakė nurodydamas jos „Augimo planą“, kuriame „išdėstyta, kaip mes remsime verslą visoje Jungtinėje Karalystėje, kad jis augtų ir sėkmingai veiktų“.

Gilesas Wilkesas, pirmaujančio Vyriausybės instituto analitinio centro vyresnysis mokslininkas, apibūdino jį kaip „sulipdytą“ planą, kuris „atspindi dabartinį chaosą“.

Jei priešiškumo tikslas iš tiesų yra atitraukti britų dėmesį nuo ilgalaikių ekonominių bėdų, ES tikriausiai turėtų ruoštis ilgiems priešiškumo metams.

Mančesterio universiteto politikos profesorius Robas Fordas sako, kad vienas iš nuostabiausių dalykų, susijusių su „Brexit“, yra politikos triumfas prieš ekonomiką.

„Net kai įvyko balsavimas, beveik kiekvienas rimtas politikos komentatorius manė, kad išeidami iš ES paliksime politines, o ne ekonomines dalis. Jie visi klydo“, – sakė jis.

R. Fordas ir daugelis kitų dėl to kaltina Davidą Cameroną.

„Jei D. Cameronas būtų tinkamai išnagrinėjęs, kaip pasirengti referendumui, ir pagalvojęs, kokie rezultatai būtų priimtiniausi didžiausiam rinkėjų skaičiui, kampanija galėjo susiklostyti visai kitaip, – sako jis. – Būtų buvę galima išvengti tam tikros žalos, kurią padarė poliarizuojanti kampanija dėl redukuojančio ir skaldančio dvilypio klausimo“.

Praėjus penkeriems metams, Jungtinė Karalystė vis dar jaučia „Brexit“ skaudulius. Dauguma su tuo susitaikė, tačiau tik nedaugelis yra patenkinti tuo, kaip viskas baigėsi. Tiesa ta, kad joks „Brexit“ variantas nepatiks visiems.

Ir nors beveik visi, susiję su „Brexit“, tam tikru metu padarė klaidingą žingsnį, daugelis turėjo pagrindo apgailestauti dėl didžiausios klaidos: paskelbti referendumą neturint jokio plano, kas nutiktų, jei Britanija nubalsuotų už pasitraukimą.

Parengta pagal CNN inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.