Į Baltarusiją nutaikytos sankcijos gali tapti pagalba Rusijai: ekspertai prakalbo apie pasaulinę rinką

Naujos ES sankcijos nukreiptos prieš kai kuriuos svarbiausius šalies ekonomikos sektorius ir turtingiausius bei įtakingiausius rėmėjus. Tačiau nors tikimasi, kad naujosios priemonės smogs Aliaksandro Lukašenkos vyriausybės kišenėms, kai kuriais atvejais iš jų netyčia gali gauti naudos Rusija.

Aliaksandras Lukašenka.<br>AP/Scanpix nuotr.
Aliaksandras Lukašenka.<br>AP/Scanpix nuotr.
 Pagrindinė sankcijų naudos gavėja gali tapti Rusija<br> TASS/Scanpix nuotr.
 Pagrindinė sankcijų naudos gavėja gali tapti Rusija<br> TASS/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

„Free Radio Europe“

Jul 1, 2021, 7:29 AM, atnaujinta Jul 1, 2021, 7:30 AM

Sankcijos taikomos septyniems ekonomikos sektoriams, įskaitant pelningą Baltarusijos tabako perdirbimo ir kontrabandos verslą, naftą, finansus ir ginklų bei stebėjimo technologijų, kurios gali būti panaudotos prieš antivyriausybinius protestuotojus, importą.

Tačiau nė vienas iš šių sektorių nepajus Briuselio sankcijų labiau nei didžiausia Baltarusijos eksporto rūšis – kalio trąšos.

Valstybinė įmonė „Belaruskalij“ yra didžiausia pasaulyje kalio trąšų gamintoja, kuriai tenka maždaug penktadalis pasaulinės kalio trąšų pasiūlos, o 2020 m. ES teko apie 8 proc. jos pardavimų.

Vienas iš pagrindinių jos konkurentų? Rusijos bendrovė „Uralkali“, kuri yra didelė pasaulinė eksportuotoja ir turi ambicijų plėstis.

Ekspertai mano, kad Baltarusijai netekus kalio eksporto į Europos Sąjungą, perteklinę pasiūlą greičiausiai nupirks „Uralkali“, taip sustiprindama savo pozicijas pasaulinėje rinkoje.

„Galime tikėtis, kad Baltarusija atsidurs dar didesnėje ekonominėje ir politinėje priklausomybėje nuo Rusijos“, – birželio 24 d., tą pačią dieną, kai buvo patvirtintos naujos sankcijos, „Radio Free Europe“ sakė Maskvoje įsikūrusios politinės rizikos konsultacijų bendrovės „Control Risks“ analitikas Bota Ilijas. – Vyriausybė negali funkcionuoti be kalio eksporto, todėl trąšas reikės kažkur išvežti.“

B. Ilijas sakė, kad „greičiausiai tai bus Rusija, kuri pažadėjo paremti Baltarusijos ekonomiką, jei bus taikomos sektorinės sankcijos“.

Be to, analitikas pridūrė, kad Rusijos bendrovė „Uralkali“ „gali turėti naudos iš šių sankcijų, nes didina gamybą ir tikriausiai perka baltarusiškas kalio trąšas“.

Ir tai ne vienintelė galimybė Rusijai gauti naudos iš kol kas didžiausių Briuselio pastangų patraukti A. Lukašenką atsakomybėn už jo nusikaltimus.

Naujas uostas?

Naujosios priemonės taip pat galiausiai užkirs kelią „Belarukalij“ patekti į pagrindinį laivybos maršrutą – Klaipėdą, kurioje perkraunama 97 proc. baltarusiško kalio eksporto.

Kol dabartinės sutartys bus vykdomos, Rusijos miestai galės tapti naujaisiais Baltarusijos valstybinės bendrovės uostais, per kuriuos kalio kroviniai bus gabenami į Kiniją, Indiją ir kitas šalis.

Birželio 22 d. Igoris Udovickis, Klaipėdoje esančios įmonės „Birių krovinių terminalas“ (BKT) savininkas, socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad „Belaruskalij“ ir „Uralkali“ gali susijungti ir monopolizuoti pasaulinę kalio rinką, o Rusijos uostamiesčiai Sankt Peterburgas ir Ust Luga galėtų pakeisti BKT.

„Pagal bet kurį scenarijų akivaizdūs pralaimėtojai būtų ne „Belaruskalij“, ne Rusijos uostai ir ne „Uralkali“, – rašė I. Udoviskis. – Visais atvejais pralaimi tik Lietuva. Jei baltarusiškas kalio karbonatas keliaus į Rusijos uostus, jo neteksime visiems laikams“.

„Pagrindinė sankcijų naudos gavėja yra Rusija“, – kitą dieną pridūrė I. Udovickis.

Pelningas Baltarusijos tabako perdirbimo pramonė, iš kurios klesti kontrabandinių cigarečių, gabenamų į Europos Sąjungą, prekyba, taip pat buvo paveikta draudimų eksportuoti į Baltarusiją prekes, naudojamas tabako gaminiams gaminti.

Į sąrašą įtrauktos tokios prekės kaip filtrai, cigarečių popierius, tabako kvapiosios medžiagos ir technika.

Cigaretės Baltarusijai ir vienam turtingiausių šalies žmonių Aliaksejui Aleksinui, kuris dabar yra tarp 166 asmenų, įtrauktų į juodąjį sąrašą ir negalinčių keliauti ar užsiimti verslu su Europos Sąjunga, atneša didelius pinigus.

Įtraukdama A. Aleksino pavardę į juodąjį sąrašą, Europos Vadovų Taryba apibūdino jį kaip asmenį, turintį verslo interesų naftos ir energetikos, nekilnojamojo turto, plėtros, finansų ir tabako sektoriuose ir „gaunantį naudos iš A. Lukašenkos režimo“.

A. Aleksinas dalyvavo statant naują tabako fabriką Minske, yra svarbus cigarečių platinimo Baltarusijoje veikėjas, o pastaraisiais metais prezidento dekretu įgijo išskirtines teises importuoti tabaką ir pardavinėti šalyje bei užsienyje didžiausio Baltarusijos cigarečių gamintojo „Hrodno“ tabako fabriko gaminius.

Kaip teigiama birželio 24 d. „Radio Free Europe“ Rusijos tarnybos paskelbtame tiriamajame straipsnyje, Baltarusija yra dominuojanti cigarečių kontrabandos veikėja, kuri pastaruoju metu suaktyvėjo padidinus ES akcizus cigaretėms ir uždraudus mentolio cigaretes šiame bloke.

Stiprus signalas

Birželio 24 d. lankydamasis „Hrodno“ tabako fabrikui priklausančiame žemės ūkio komplekse, A. Lukašenka pasinaudojo buvimu prie Lenkijos ir Lietuvos sienų ir naujas sankcijas pavertė galimybe Baltarusijai parodyti, kaip beprasmiškai Vakarai bando nubausti šalį.

Sakydamas, kad nebus jokių subsidijų nukentėjusioms įmonėms paremti, A. Lukašenka tvirtino, kad kitos šalys bando apsaugoti savo tabako rinkas ir kad „mes turime parodyti šiems niekšams kitoje sienos pusėje, kad jų sankcijos rodo jų bejėgiškumą“.

ES sankcijomis norima persekioti asmenis iš A. Lukašenkos artimiausios aplinkos ir su jo režimu susietų ekonomikos sričių. Tai yra dalis plačių pastangų priversti autoritarinį valdovą ir jo šalininkus sumokėti už tai, kaip žiauriai Baltarusijos valdžios institucijos susidorojo su demonstrantais, protestavusiais prieš 2020 m. rugpjūčio mėn. prezidento rinkimų rezultatus.

Taip pat už neseniai įvykdytą „Ryanair“ skrydžio diversiją, dėl kurios buvo suimti lėktuve buvę baltarusių žurnalistas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Finansinėmis sankcijomis siekiama apriboti Baltarusijos vyriausybės ir valstybinių finansų įstaigų prieigą prie ES kapitalo rinkų. Siekiant apsaugoti Baltarusijos protestuotojus ir aktyvistus, europiečiams bus draudžiama parduoti dvejopo naudojimo prekes ir bet kokią ryšių įrangą, technologiją ar programinę įrangą, „pirmiausia skirtą interneto ir telefono ryšio stebėjimui ar perėmimui“.

Nepaisant to, kad A. Lukašenka atmetė sankcijas, o kai kurie ekspertai skeptiškai vertino jų veiksmingumą, daugelis sankcijas vertino kaip griežtą žinią Minskui.

Analitikas B. Ilijas naujausią ES žingsnį apibūdino kaip „staigų sankcijų Baltarusijai sustiprinimą“, o opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja AFP sakė, kad sankcijos yra stiprus signalas, kuris, kaip ji tikisi, privers valstybę siekti „dialogo su pilietine visuomene“.

Paskelbė atsaką

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu birželio 25 d. pareiškime teigė, kad Minskas „neketina tyliai stebėti“ to, ką pavadino bendru Vakarų šalių išpuoliu, ir netrukus atsakys.

Pirmadienį Baltarusija pareiškė stabdanti savo narystę Rytų partnerystėje – iniciatyvoje stiprinti ryšius tarp Europos Sąjungos ir buvusių sovietinių respublikų.

Baltarusija „negali vykdyti savo įsipareigojimų pagal šį susitarimą ES taikomų sankcijų ir ribojimų sąlygomis“, – pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija ir pridūrė, kad jos atstovas ES buvo atšauktas į Minską konsultacijoms.

Pasitraukimas iš Rytų partnerystės susitarimo reiškia, kad Baltarusija nebedalyvaus kovoje su nelegalia migracija ir organizuotu nusikalstamumu.

Autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka grasina masiškai leisti migrantus į Europos Sąjungos teritoriją.

Lietuva, turinti beveik 680 kilometrų ilgio sieną su Baltarusija, šiuo metu skundžiasi dėl didelio migrantų skaičiaus iš Sirijos, Irako ir Irano, atvykstančio per kaimyninę šalį.

Baltarusija paskelbė draudimus atvykti „ES struktūrų“ ir atskirų valstybių narių atstovams. Be to, Baltarusija atšaukė savo atstovą ES konsultacijoms ir paprašė Briuselio atšaukti savo atstovą Dirką Schuebelį.

Vokietijos diplomatas buvo iškviestas į Baltarusijos užsienio reikalų ministeriją išklausyti pranešimo, pranešė ministerija.

D. Schuebeliui buvo pareikšta, kad Vakarų daromas spaudimas yra nepriimtinas ir kad sankcijos kenkia ne tik ekonomikai, bet ir nacionaliniam saugumui bei piliečiams.

Taip Baltarusija reaguoja į praėjusią savaitę ES įvestas kol kas griežčiausias sankcijas A. Lukašenkos vyriausybei.

Parengta pagal „Free Radio Europe“ ir ELTA inf.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.