Ragina kovoti su nerealiais grožio standartais: nuomonės formuotojams gali tekti žymėti retušuotas nuotraukas

Norvegija reikalauja, kad „Instagram“ nuomonės formuotojai praneštų apie retušuotas nuotraukas. Taip siekiama kovoti su nerealiais grožio standartais.

Norvegija reikalauja, kad „Instagram“ nuomonės formuotojai praneštų apie retušuotas nuotraukas. Taip siekiama kovoti su nerealiais grožio standartais. <br> AFP/Scanpix nuotr.
Norvegija reikalauja, kad „Instagram“ nuomonės formuotojai praneštų apie retušuotas nuotraukas. Taip siekiama kovoti su nerealiais grožio standartais. <br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 3, 2021, 2:32 PM, atnaujinta Jul 3, 2021, 2:33 PM

Nauju įstatymu reikalaujama, kad vartotojai prie reklamų, kuriose rodomi redaguoti kūnai ir veidai, pateiktų paaiškinimą.

Norvegijos vaikų ir šeimos reikalų ministerija, siekdama pažaboti nerealius grožio standartus, priėmė naujas taisykles, pagal kurias nuomonės formuotojams ir reklamuotojams draudžiama socialinėje žiniasklaidoje dalytis retušuotomis nuotraukomis.

Šį mėnesį už šį pakeitimą balsavo 72 parlamentarai, o prieš – 15. Pagal įstatymą nuotraukose, kuriose prieš arba po fotografavimo buvo pakeistas subjekto kūno dydis, forma arba oda, bus reikalaujama nurodyti vyriausybės ministerijos sukurtą etiketę.

Tokių pakeitimų pavyzdžiai – pakoreguotas liemuo, padidintos lūpos ir pakoreguoti raumenys.

Įstatymas turės įtakos tik reklamai arba reklamos tikslais naudojamoms nuotraukoms. Tačiau tai apima ir nuotraukas, kuriomis tokiose platformose kaip „Instagram“, „TikTok“, „Facebook“, „Snapchat“ ir „Twitter“ dalosi nuomonės formuotojai, jei jie „gauna bet kokį užmokestį ar kitokią naudą“ iš šių įrašų.

Akivaizdu, kad internete jau seniai diskutuojama apie tokių technologijų kaip filtrai poveikį grožio standartams.

Anksčiau tai turėjo įtakos „Getty Images“ sprendimui uždrausti retušuotų modelių nuotraukas iš savo vaizdų duomenų bazės. Prancūzija 2017 m. taip pat priėmė teisės aktus, pagal kuriuos mados žurnalai privalo deklaruoti retušuotas nuotraukas.

Norvegijoje ši situacija nesiskiria, o žmonių pokalbių centre atsidūrė frazė, kuri verčiama kaip „kūno spaudimas“.

„Kūno spaudimas pasireiškia darbo vietoje, viešojoje erdvėje, namuose ir įvairiose žiniasklaidos priemonėse, – rašo Vaikų ir šeimos reikalų ministerija. – Kūno spaudimas visada egzistuoja, dažnai nepastebimai, ir su juo sunku kovoti“.

„Reikalavimas žymėti retušuotą ar kitaip manipuliuojamą reklamą yra viena iš kovos su kūno spaudimu priemonių, (kuri), tikėkimės, bus naudinga ir reikšmingai prisidės prie neigiamo tokios reklamos poveikio, ypač vaikams ir jaunimui, mažinimo“, – teigiama ministerijos pranešime.

Daugelis norvegų nuomonės formuotojų taip pat parėmė įstatymo projektą ir kai kuriais atvejais teigia, kad jis turėtų būti taikomas visiems socialinės žiniasklaidos įrašams, ne tik reklamoms.

Tačiau dar neaišku, kaip lengva bus iš tikrųjų užtikrinti įstatymo vykdymą, nes, kaip įrodo tokios paskyros kaip „celebface“, kuriose rodomos įžymybių nuotraukos be makiažo ir filtrų, įrodyti, kad nuotrauka yra redaguota, nebūtinai yra paprasta užduotis.

Parengta pagal „Dazed“ inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.