Tuo pačiu metu Krymo vadovas Sergejus Aksjonovas suskubo pranešti, kad mielai sutiks Lukašenką pusiasalyje. Jis pareiškė, A.Lukašenka, pastaruoju metu besipykęs su vakarais, Kryme „jausis kaip namuose“. Birželio pradžioje susitikime dėl bendradarbiavimo su Rusija Aleksandras Lukašenka pažadėjo, kad šalys spręs skrydžių į aneksuotą Krymą atidarymo klausimą.
Birželio 21 dEuropos Sąjunga (ES), JAV, Kanada ir Jungtinė Karalystė paskelbė apie naujų sankcijų įvedimą svarbiausiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams: kalio trąšų, naftos ir chemijos produktų eksportui, taip pat tabako pramonei ir finansų sektoriui.
Reaguodamas į naujas ES sankcijas, A.Lukašenkos režimas paskelbė, kad Baltarusija sustabdo dalyvavimą Rytų partnerystėje ir atšaukia savo atstovą ES. Dar gegužės pabaigoje autokratinis lyderis Sočyje surengė ilgą susitikimą su Rusijos vadovu.
Opozicinio kanalo „Belsat“ žurnalistas, Baltarusijos politikos stebėtojas Igoris Iljašas išsakė savo nuomonę apie tokio A.Lukašenkos vizito galimybes: „Anksčiau Lukašenka Krymo klausimu laikėsi dviprasmiškos pozicijos: viena vertus, Baltarusija Jungtinių Tautų (JT) lygmeniu visiškai palaikė Rusijos poziciją, tačiau išlaikė teisę į laisvas interpretacijas – nevadino Krymo „pirmapradiškai Rusijos žeme“ ir pan.
Tai yra, Vakaruose turėjo tam tikra laisvę kaip pateikti šią žinią: jie sakė, kad mes nesame visiškai sinchronizuoti politikoje su Kremliumi, nors esame sąjungininkai, tačiau liekame nepriklausomi užsienio politikoje.
Dabar santykiuose tarp Baltarusijos ir Vakarų nėra ką prarasti, tad Lukašenka viską stato ant tolesnio konflikto eskalavimo ir nebeturi prasmės išlaikyti tokio manevro galimybę. Nebegalima gauti naudos iš neutralios pozicijos Krymo ir Donbaso atžvilgiu, todėl, mano nuomone, Lukašenka yra labai arti priėmimo Rusijos prezidento pasiūlymo – ir tai bus svarbus ženklas Kremliui.“
Igoris Iljašas atkreipia dėmesį, kad A.Lukašenkos vizitas Kryme gali leisti jam gauti tiesioginę finansinę pagalbą iš Maskvos, o ne pažadus padėti susidūrus su Vakarų sankcijomis.
„Savo ruožtu Kremliaus noras turėtų būti suvokiamas ne kaip bandymas įteisinti Krymo aneksiją, o Minsko ir Maskvos santykių požiūriu. V.Putinui šiuo gestu – asmeniniu Lukašenkos vizitu į Krymą – dabar svarbu demonstratyviai priversti jį paklusti, parodyti, kad jis yra visiškai nuo jo priklausomas.
Galų gale, apsilankydamas pusiasalyje, Lukašenka iš tikrųjų nubrauks visą savo 2014–2020 m. užsienio politikos liniją, kuri buvo paremta demagogija ir neutralumo žaidimu. Vakarams jis pavirs Kremliaus marionete, ir tai bus galingas smūgis jo įvaizdžiui. Todėl Lukašenka bandys atidėti šį sprendimą, tačiau dabartinėje situacijoje jis neturės kito pasirinkimo, jei Maskva ir toliau darys spaudimą.“, – samprotavo politikos stebėtojas.
Baltarusijos ekonomistas Sergejus Chaly pažymi, kad daugelio ekspertų nuogąstavimai dėl to, kad sankcijomis Europos Sąjunga nepaliks kito pasirinkimo Lukašenkai, kaip stipriau integruotis su Rusija, yra labai pavėluota.
„Tai buvo aktyviai propaguojama Baltarusijos užsienio reikalų ministerijoje, o dabar užsienio ekspertai apie tai kalba. Būtina suprasti: labai sunku stumti A.Lukašenką ir šalį Kremliaus link, kadangi jis ten buvo jau daugelį metų, – įsitikinęs ekonomistas. – Juk ir be jokių sankcijų, iškart po pavogtų rinkimų A.Lukašenka pirmasis nubėgo į Putiną su pagalbos prašymais. Nereikia jo niekur stumti.“
Savo ruožtu Maksimas Khilko, užsienio politikos tarybos „Ukrainos prizmė „ programos „Rusijos ir Baltarusijos studijos“ direktorius, numato galutinį abiejų šalių susijungimą.
„Be Rusijos paramos Lukašenka nebūtų galėjęs išlaikyti valdžios Baltarusijoje, tačiau Rusija duoda tiksliai tiek, kiek reikia, kad būtų išvengta gilios ekonominės krizės šalyje. Per praėjusius metus Lukašenka gavo apie pusantro milijardo dolerių, ir beveik visi jie grįžo į Rusiją: pusė milijardo atiteko mokėti už Rusijos energijos išteklius, dar vienas milijardas – Baltarusijos skolų Rusijai refinansavimui.
Tai yra, mes kalbame ne apie ekonomikos plėtrą, bet apie banalų išgyvenimą: A.Lukašenkos režimas tarsi laikomas ribotoje būsenoje, neleidžiant jam visiškai subyrėti ir siekiant vis daugiau nuolaidų. Per pastaruosius metus Baltarusija praktiškai visiškai integravosi į Rusijos užsienio ir propagandos politiką.“, – svarstė Baltarusijos ir Rusijos ekspertas.
Kalbant apie vizitą Kryme Maximas Khilko yra įsitikinęs – Aleksandras Lukašenka nenori visiškai sugadinti santykių su Ukraina, atsižvelgiant į jos didžiulį vaidmenį prekybiniame ir ekonominiame bendradarbiavime su Baltarusija, tačiau neatmeta, kad vis dėlto toks vizitas įvyks dėl spaudimo iš Rusijos.
Tačiau politologas, Ukrainos strateginių tyrimų instituto Karinės politikos departamento analitikas Nikolajus Beleskovas įsitikinęs, kad A.Lukašenkos vizitas į Krymą yra mažiausia Kijevo problema tolesnės Baltarusijos ir Rusijos integracijos atveju.
„Ukrainos kariuomenė yra labiausiai susirūpinusi dėl to, kad Rusija gali naudoti Baltarusiją kaip būdą atitraukti dėmesį nuo Maskvos smūgio. Ši perspektyva labai apsunkina Kijevo strateginį planavimą.“, – nurodė N.Beleskovas.
Anksčiau Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad Baltarusija tariamai visiškai uždaro sieną su Ukraina dėl „didelio ginklų kiekio, patenkančio į Baltarusiją per sieną“. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tada atsakė, kad Lukašenkos pareiškimai tiek apie ginklų tiekimą iš Ukrainos, tiek apie Baltarusijos ir Ukrainos sienos uždarymą neatitinka tikrovės.
Parengta pagal „Radio Free Europe/Radio Liberty“ inf.
